Šuo daugeliui žmonių yra ne tik augintinis, bet ir šeimos narys, draugas bei kasdienio gyvenimo palydovas. Tačiau šunų auginimas kartu su meile ir džiaugsmu reiškia didelę atsakomybę, o tinkamas šunų elgesys ir dresūra priklauso ne tik nuo paties gyvūno, bet ir nuo šeimininko. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su veterinarijos felčere, vokiečių aviganių veisėja ir šunų viešbučio „Skriejanti kulka“ šeimininke Jekaterina Stepanova. Pokalbyje aptarta šunų agresija, auklėjimas ir dresūra, atsakingas augintinio pasirinkimas bei tai, ką kiekvienas žmogus turėtų įvertinti prieš priimdamas šunį į savo gyvenimą.

Ar iš tiesų būna blogų šunų?

Pokalbis prasidėjo nuo klausimo, ar Jekaterina savo gyvenime yra sutikusi „blogą“ šunį. Pašnekovės teigimu, viskas priklauso nuo to, ką vadiname blogu elgesiu. Šuns elgesį gali lemti genetika, auklėjimas, laikymo sąlygos ir ankstesnė patirtis.

„Viskas priklauso turbūt irgi nuo genetikos, nuo auklėjimo, nuo laikymo sąlygų“, – pasakojo Jekaterina.

Ji dalijosi ir konkrečiais pavyzdžiais apie šunis, ilgą laiką gyvenusius netinkamomis sąlygomis. Pasak jos, net ir ilgai formavęsis elgesys nebūtinai reiškia, kad šuo negali gyventi visaverčio gyvenimo. Svarbu suprasti jo poreikius, ribas ir elgesio priežastis.

Šuns elgesį galima pakeisti, tačiau ne visada

Laidoje daug dėmesio skirta agresijai ir klausimui, ar galima „sugadinti“ stabilų šunį. Jekaterina pabrėžė, kad netinkamas elgesys su gyvūnu, grubus auklėjimas ar smurtinės priemonės gali turėti labai rimtų pasekmių.

Jos vertinimu, daug šunų galima padėti, tačiau yra atvejų, kai gyvūno elgesys kelia realų pavojų aplinkiniams ir reikia priimti sudėtingus sprendimus.

„Aš manau, kad tu negali visų išgelbėt“, – atvirai sakė pašnekovė, pabrėždama, kad gyvūno gerovė turi būti vertinama kartu su žmonių saugumu.

Dresūra prasideda ne tada, kai šuo suauga

Pasak Jekaterinos, vienas svarbiausių dalykų auginant šunį yra nuoseklus auklėjimas. Šeimininkas taisykles turi nustatyti nuo pat pradžių, o dresūra nėra vienkartinis apsilankymas aikštelėje.

Pašnekovė lygino šuns auklėjimą su vaikų auginimu: namuose turi būti aiškios taisyklės, o jų laikymasis turi būti nuoseklus.

„Per vieną pamoką tu nieko neišmoksi“, – sakė ji, pabrėždama, kad rezultatui būtinas nuolatinis darbas tiek su treneriu, tiek namuose.

Šuo nėra žaislas – prieš įsigyjant reikia įvertinti savo gyvenimą

Kita svarbi pokalbio tema – sprendimas įsigyti šunį. Jekaterina ragino žmones pirmiausia pagalvoti ne apie gyvūno išvaizdą, madą ar populiarią veislę, o apie tai, kiek laiko ir finansinių išteklių jie galės skirti augintiniui.

Šuniui reikia ne tik maisto ir pasivaikščiojimų. Jam būtinas auklėjimas, dresūra, fizinis aktyvumas, veterinarinė priežiūra ir žmogaus dėmesys. Skirtingoms veislėms taip pat reikalingas skirtingas fizinis krūvis ir gyvenimo sąlygos.

„Tu prisiimi atsakomybę už kitą gyvybę“, – vieną pagrindinių pokalbio minčių įvardijo Jekaterina.

Veislę reikėtų rinktis ne pagal madą

Pašnekovė taip pat ragino nesirinkti šuns vien todėl, kad tam tikra veislė tuo metu yra populiari ar atrodo gražiai. Prieš įsigyjant augintinį būtina pasidomėti konkrečios veislės poreikiais, charakteriu, aktyvumu ir įvertinti, ar visa tai dera su būsimo šeimininko gyvenimo ritmu.

Jekaterinos teigimu, ypač rizikingas gali būti šuns pirkimas neaiškiomis aplinkybėmis, kai nėra informacijos apie jo kilmę ir tėvus.

„Jokiu būdu nežiūrėt į madą“, – pabrėžė ji, ragindama sprendimą priimti atsakingai, o ne impulsyviai.

„Skriejanti kulka“ – ne tik įprastas šunų viešbutis

Jekaterinos įkurtas šunų viešbutis „Skriejanti kulka“ per daugiau nei dešimtmetį tapo vieta, į kurią patenka ne tik įprastai prižiūrėti augintiniai. Čia atvyksta ir sudėtingesnio elgesio šunys, kurių dėl agresijos, baimės ar kitų priežasčių ne visada nori priimti kiti viešbučiai.

Kai kuriuos gyvūnus į „Skriejanti kulka“ nukreipia kiti šunų viešbučiai, o dalis atvyksta iš prieglaudų. Jekaterina pasakojo, kad kiekvienas atvejis yra individualus – vienam šuniui užtenka laiko apsiprasti, kitam reikia daug daugiau kantrybės ir atsargaus darbo.

Šunų „senelių namai“ – tiems, kuriems reikia namų paskutiniam gyvenimo etapui

Viena jautriausių laidos temų – Jekaterinos sprendimas priimti senus, paliktus ar šeimai nebereikalingus šunis. Taip „Skriejanti kulka“ atsirado savotiški šunų „senelių namai“.

Pašnekovė pasakojo, kad kai kurie vyresni šunys pas ją lieka gyventi ilgam. Jiems suteikiama saugi aplinka, priežiūra ir galimybė ramiai nugyventi likusį gyvenimą.

„Pas mane visą laiką du, trys, keturi šunys, kurie tiesiog laimingai gyvena“, – pasakojo Jekaterina.

Ši veikla nėra finansuojama nuolatine parama. Daug išlaidų Jekaterina dengia pati, o sudėtingesniais medicininiais atvejais yra tekę kreiptis ir į žmonių geranoriškumą.

Kada reikia paleisti?

Kalbėdama apie senus ir sunkiai sergančius šunis, Jekaterina neslėpė, kad emocinis krūvis yra didelis. Tačiau, jos teigimu, svarbu suprasti, kada gyvūnui jau prasideda kančia ir kada reikia priimti sunkų sprendimą.

„Kai supranti, kad tu padarei viską, kad tam šuniui būtų gerai, tai tada lengviau jį paleisti“, – sakė ji.

Pokalbyje taip pat paliesta ir sudėtinga šunų atidavimo tema. Jekaterija pabrėžė, kad ne kiekviena šeima, nusprendusi atsisveikinti su šunimi, turėtų būti smerkiama. Kartais tokį sprendimą lemia realios aplinkybės, o tinkamai suradus naujus namus, jis gali būti geriausias tiek žmogui, tiek gyvūnui.

Svarbiausia – atsakomybė

Pokalbio pabaigoje Jekaterina Stepanova išskyrė vieną esminę mintį: šuns auginimas nėra vien meilė ir malonumas. Tai atsakomybė už kitą gyvybę, jo elgesį, gerovę ir saugumą.

„Auklėti ir mylėti jį, ir laikytis saugumo taisyklių“, – taip pagrindinę žinutę apibendrino pašnekovė.

Visą pokalbį su Jekaterina Stepanova kviečiame klausytis laidoje „Vilniaus ritmu“ su Jūrate Pilibaitiene – apie šunis, jų elgesį, atsakomybę, sudėtingus atvejus, „Skriejanti kulka“ viešbutį ir vietą, kur seni bei palikti šunys gali rasti ramybę.