Kelias nuo pradžios iki šiandienos

Socialinis centras Betanija gimė 1992-aisiais, kai kardinolas Audrys Juozas Bačkis nusprendė sukurti vietą, kurioje kiekvienas stokojantis galėtų rasti ne tik duonos, bet ir bendrystės. Šiandien, daugiau nei tris dešimtmečius veikdama Vilniaus Antakalnyje, Betanija išaugo iš paprastos labdaros valgyklos į erdvę, kur žmonės gauna maistą, higienos paslaugas, socialinių darbuotojų bei teisininkų konsultacijas, taip pat dalyvauja dailės ir muzikos terapijoje.

Kasdienybė ir misija

Ingrida Radzevičė atskleidžia, kad centras kasdien sulaukia apie 200 lankytojų, o kartais jų skaičius siekia ir daugiau. Nors maistas išlieka esminė pagalbos dalis, kur kas svarbiau – išklausymas, palaikymas ir galimybė žmogui jaustis priimtam. Čia lankosi įvairūs žmonės: tiek ilgą laiką patiriantys socialinę atskirtį, tiek tie, kurie trumpam pakliuvo į gyvenimo duobę. Visus juos jungia vienišumo jausmas ir noras būti išgirstiems.

Savanorystės svarba

„Betanijos“ veikla būtų neįmanoma be savanorių. Jie padeda virtuvėje, ruošia maisto paketus, tvarko patalpas ir kartu su lankytojais įsitraukia į kūrybines veiklas. Ingrida pabrėžia, kad savanorystė čia – ne tik pagalba stokojantiems, bet ir unikali galimybė pamatyti visuomenės realybę iš arčiau, įveikti stereotipus ir atrasti naują bendravimo patirtį.

Žvilgsnis į ateitį

Paklausta apie ateitį, Ingrida dalijasi svajone, kad „Betanija“ taptų dar labiau emocinio palaikymo centru, kur bazinės paslaugos išliktų, bet vis svarbesnis būtų kelias į asmens pokytį ir naują gyvenimo pradžią. Ji kviečia visuomenę drąsiau pažvelgti į socialinę atskirtį patiriančius žmones – suvokti, jog tokia situacija gali ištikti kiekvieną, ir nebijoti padėti.

Laukiamas kiekvienas

Prisijungti prie „Betanijos“ laukiami visi – savanoriaujant, aukojant maisto produktus ar tiesiog užsukant pasikalbėti. Nes, kaip sako Ingrida Radzevičė, Betanija yra ta vieta, kur susitinka tie, kuriems reikia pagalbos, ir tie, kurie nori ją suteikti.