Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina psichologę, psichoterapeutę Ingą Naujalę apie vieną aktualiausių temų pavasarį – egzaminų stresą. Šis laikotarpis daugeliui moksleivių tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir rimtu emociniu išbandymu, kuriame susipina nerimas, baimė, lūkesčiai ir spaudimas iš aplinkos.

Kodėl egzaminai kelia tiek daug streso?

Egzaminai yra ne tik akademinis įvertinimas – jie dažnai suvokiami kaip asmeninės vertės matas. Jauni žmonės susiduria su vidiniu klausimu, ar jie iš tiesų yra tokie gabūs, kaip apie juos kalba aplinkiniai.

„Egzaminas matomas ne tik kaip žinių patikrinimas, bet kaip veidrodis, kuriame galiu pamatyti, kas aš iš tiesų esu.“

Prie šio vidinio spaudimo prisideda ir išoriniai veiksniai – tėvų, mokytojų, visuomenės lūkesčiai bei nuolatinis vertinimas.

Spaudimas iš aplinkos ir vidinis dialogas

Laidoje aptariama, kaip aplinkos spaudimas gali sustiprinti nerimą ir net sukelti vienišumo jausmą. Nors dažnai siekiama motyvuoti jauną žmogų, per didelis akcentas rezultatams gali turėti priešingą efektą.

„Kartais jaunam žmogui gali atrodyti, kad rezultatas visiems svarbesnis nei jis pats ir tai, kaip jis jaučiasi.“

Svarbu kurti palaikančią aplinką, kurioje dėmesys skiriamas ne tik rezultatams, bet ir emocinei būsenai.

Kada nerimas tampa problema?

Nerimas prieš egzaminus yra natūralus ir net naudingas – jis padeda mobilizuotis, sutelkti dėmesį ir efektyviau veikti. Tačiau per didelis nerimas gali sukelti priešingą efektą: „balto lapo“ jausmą, minčių chaosą ar net fizinius simptomus.

„Kai nerimo yra per daug, gali atsirasti jausmas, kad nieko nebežinau, net jei iš tikrųjų esu pasiruošęs.“

Laidoje aptariami ženklai, kurie rodo, kad streso lygis tampa per didelis ir reikalingas papildomas dėmesys.

Praktiniai būdai, kaip sau padėti

Psichologė dalijasi konkrečiais patarimais, kaip susitvarkyti su nerimu tiek ruošiantis, tiek egzamino metu. Vienas svarbiausių aspektų – grįžimas į „čia ir dabar“ būseną, kvėpavimo pratimai bei dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius.

„Pirmiausia svarbu sustoti, įkvėpti, iškvėpti ir sugrįžti iš galvos į kūną.“

Taip pat rekomenduojama pradėti nuo lengvesnių užduočių, kad atsirastų pasitikėjimo jausmas, ir nebandyti paskutinėmis dienomis kompensuoti viso mokymosi proceso.

Tėvų vaidmuo ir dažniausios klaidos

Laidoje daug dėmesio skiriama tėvų vaidmeniui. Net ir turint gerų ketinimų, galima netyčia padidinti spaudimą. Vietoje nuolatinio priminimo apie egzaminų svarbą, svarbiau kalbėtis apie jausmus ir suteikti saugumo jausmą.

„Svarbu parodyti, kad jaunas žmogus yra svarbesnis už rezultatą, net jei jis nebus toks, kokio tikėtasi.“

Ar egzaminai lemia gyvenimą?

Pokalbio pabaigoje akcentuojama, kad egzaminai yra tik vienas gyvenimo etapas, o ne galutinis sprendimas.

„Egzaminas yra viena iš stotelių, bet tikrai ne viskas arba nieko.“

Net ir nesėkmės atveju egzistuoja daugybė alternatyvų – perlaikymai, pertraukos metai, nauji pasirinkimai.

Šis pokalbis – tai ne tik apie egzaminus, bet ir apie gebėjimą susidoroti su spaudimu, pažinti save ir išmokti palaikyti save sudėtingose situacijose.