Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina poetę, dainininkę ir 62-ojo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ vadovę Indrę Valantinaitę. Pokalbyje apžvelgiami ne tik ką tik pasibaigusio festivalio rezultatai, bet ir platesni klausimai – kokia yra šiuolaikinės poezijos vieta visuomenėje, kaip keičiasi skaitytojų įpročiai, kokios temos šiandien jaudina kūrėjus ir kodėl kultūra tampa ypač svarbi sudėtingais laikais.

Poezijos pavasaris: pirmieji metai prie festivalio vairo

Šių metų „Poezijos pavasaris“ Indrei Valantinaitei buvo ypatingas – nors festivalyje ji dalyvauja ne pirmus metus, šįkart pirmą kartą teko prisiimti festivalio vadovės atsakomybę. Per dvi savaites surengta apie 130 renginių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat užsienyje. Tokios apimties kultūrinis projektas pareikalavo ne tik kūrybinio, bet ir organizacinio pasirengimo.

„Buvo įdomu save išbandyti ir sužinoti, kad taip galiu, kad tai yra įmanoma. Teko aktyvuoti savo vadybininkės geną ir, man atrodo, visai pavyko.“

Pašnekovė pasakoja, kad šiemet festivalyje atsirado ir naujų organizacinių sprendimų – Lietuva buvo padalinta į regionus, kuriuose dirbo vietiniai koordinatoriai. Tai padėjo užtikrinti sklandesnį renginių organizavimą bei glaudesnį bendradarbiavimą su bibliotekomis ir kultūros centrais visoje šalyje.

Kaip poeziją priartinti prie šiuolaikinio žmogaus?

Viena svarbiausių Indrės Valantinaitės misijų tapo siekis išvesti poeziją iš siauro literatų rato ir padaryti ją prieinamą kuo platesnei auditorijai. Pasak jos, poezija neturėtų būti skirta tik poetams ar literatūros profesionalams – ji gali būti aktuali kiekvienam žmogui.

„Norėjosi sugrąžinti poeziją į žmonių širdis. Kad tai nebūtų vien poetai poetams skaito.“

Festivalio programoje daug dėmesio buvo skiriama skirtingoms amžiaus grupėms – nuo moksleivių konkursų ir jaunimo skaitymų iki susitikimų su pripažintais autoriais. Pasak pašnekovės, svarbu sudaryti galimybes žmonėms iš naujo atrasti poeziją ir suprasti, kad eilėraštis gali būti ne tik mokyklinis prisiminimas, bet ir aktuali šiuolaikinio gyvenimo dalis.

Poezija greičio ir informacijos pertekliaus amžiuje

Šiuolaikinis žmogus gyvena nuolatinio skubėjimo sąlygomis, tačiau Indrė Valantinaitė mano, kad būtent todėl poezija šiandien gali būti net dar reikalingesnė nei anksčiau. Trumpa forma leidžia sustoti, susikaupti ir per kelias minutes patirti tai, kam kitais atvejais reikėtų gerokai daugiau laiko.

„Romanams laiko vis sunkiau atrasti, bet eilėraščiui, net ir trumpam haiku, užtenka kelių akimirkų. O mintis jis gali nunešti labai toli.“

Pokalbyje pabrėžiama, kad poezija suteikia galimybę sulėtėti, pažvelgti į pasaulį kitu kampu ir atrasti prasmes, kurios dažnai pasimeta kasdienio informacijos srauto fone. Tai tampa savotiška atsvara greitam gyvenimo tempui.

Jaunoji karta ir nauja poezijos banga

Viena ryškiausių šių metų festivalio tendencijų – aktyvus jaunimo įsitraukimas. Pasak Indrės Valantinaitės, jaunieji autoriai stebina savo drąsa, atvirumu ir gebėjimu kalbėti apie asmenines patirtis be išankstinių baimių ar apribojimų.

„Tikrai atrodo, kad ateina dar viena stipri poetų karta. Tas poreikis kurti ir kalbėti apie save yra labai ryškus.“

Festivalio renginiuose gausiai dalyvavo moksleiviai, studentai ir jauni kūrėjai. Daugelis jų buvo pastebėti ir įvertinti įvairiomis premijomis bei nominacijomis. Pašnekovė tiki, kad būtent ši karta ateityje formuos naują Lietuvos poezijos veidą.

Ką šiandien kalba Lietuvos poetai?

Kalbėdama apie šiuolaikinės poezijos temas, Indrė Valantinaitė išskiria geopolitinius įvykius, karą Ukrainoje, visuomenės nerimą ir egzistencinius klausimus. Šios temos vis dažniau atsispindi naujausiuose eilėraščiuose, o meilės lyrika, anot jos, tampa retesnė nei anksčiau.

Vis dėlto poezija išlieka vieta, kurioje žmogus gali ieškoti ne tik atsakymų, bet ir naujų klausimų. Ji leidžia reflektuoti aplinką, įvardyti sudėtingus jausmus ir atrasti gilesnį santykį su savimi bei pasauliu.

„Gali padėti pažinti save, pažinti pasaulį, pamatyti iš kitų kampų. Per akimirką suteikti gaivų žvilgsnį, mintį, idėją, įkvėpimą.“

Tarptautinis festivalio veidas

Šių metų festivalyje dalyvavo poetai iš įvairių Europos šalių, tarp jų – Vokietijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Pasak Indrės Valantinaitės, tarptautiniai ryšiai ne tik praturtina festivalio programą, bet ir padeda Lietuvos poezijai tapti matomesnei pasaulyje.

Užsienio autoriai tampa savotiškais Lietuvos kultūros ambasadoriais – grįžę į savo šalis jie dalijasi įspūdžiais, pasakoja apie festivalį ir užmezga naujus kūrybinius ryšius su lietuvių poetais bei vertėjais. Taip kuriamas ilgalaikis kultūrinis bendradarbiavimas, kuris prisideda prie Lietuvos literatūros sklaidos tarptautinėje erdvėje.

Esame poetų kraštas

Pokalbio pabaigoje Indrė Valantinaitė primena, kad Lietuva turi išskirtinę poezijos tradiciją. „Poezijos pavasaris“ yra vienas seniausių tokio pobūdžio festivalių pasaulyje, todėl svarbu ne tik puoselėti šį paveldą, bet ir perduoti jį ateities kartoms.

„Mes esame poetų kraštas ir turime vertinti savo šaknis.“

Laidoje kalbama apie kultūros galią vienyti žmones, apie poeziją kaip būdą geriau suprasti save ir pasaulį bei apie tai, kodėl net technologijų ir skubos amžiuje eilėraščiai išlieka reikalingi. Tai pokalbis apie kūrybą, bendruomenę ir gyvą literatūros tradiciją, kuri ir šiandien randa kelią į žmonių širdis.