Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su žurnaliste, naujienų redaktore bei portalo lrytas.lt verslo vystymo vadove Greta Ališauskaite. Ji yra viena pagrindinių konferencijos „Saugumo kodas“ organizatorių ir vadovių. Pokalbis atskleidė, kodėl ši konferencija šiandien tampa viena aktualiausių Lietuvoje, o saugumo klausimai – neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis.

Pasak Gretos, saugumo samprata jau seniai išsiplėtė ir nebėra tik karinė ar politinė kategorija. „Žmogus gali būti labai gerai pasiruošęs – turėti išgyvenimo kuprinę ar žinių apie kibernetinį saugumą, tačiau jei jis nėra psichologiškai atsparus, net ir mažesnė grėsmė gali jį išbalansuoti,“ – pabrėžė ji. Tai reiškia, kad šiuolaikinės grėsmės paliečia įvairiausius mūsų gyvenimo aspektus – nuo fizinės gynybos ir kibernetinių atakų iki finansinio stabilumo ar kasdienio pasirengimo ekstremalioms situacijoms.

Konferencijos „Saugumo kodas“ idėja

„Saugumo kodas“ – tai didžiausia Lietuvoje visuomenei skirta konferencija, vykstanti Vilniaus Tech universitete. Ji yra nemokama, tačiau dalyviams būtina išankstinė registracija. Pasak Gretos Ališauskaitės, šio renginio tikslas – padaryti sudėtingas saugumo temas prieinamas plačiajai visuomenei, o ne tik siauriems specialistų ratams.

„Mūsų vizija buvo turėti tokį renginį, kuriame žmonės – nuo studento iki verslininko ar mokytojo – gautų atsakymus suprantama kalba. Lietuvoje iki šiol neturėjome tokios masto ir koncepto konferencijos, skirtos plačiajai visuomenei“, – sakė ji. Tokia konferencija ne tik skatina informuotumą, bet ir kuria platformą skirtingoms bendruomenėms susitikti, dalintis patirtimis bei kartu ieškoti sprendimų.

Pagrindinės temos ir diskusijos

Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 150 pranešėjų, bus surengta per 60 paskaitų, diskusijų bei praktinių sesijų. Greta išskyrė penkias pagrindines temas, kurios formuoja visą renginio turinį:

• Fizinis saugumas ir gynyba – čia daugiausiai dėmesio skiriama valstybės ir institucijų pasirengimui, taip pat aktualiam klausimui – oro gynybai.
• Ekonominis saugumas – diskusijos apie verslo atsparumą, gynybos pramonę ir ekonominius iššūkius.
• Kibernetinis saugumas – nuolat kintančios sukčiavimo schemos, dezinformacijos pavojai ir visuomenės skaitmeninis raštingumas.
• Pasirengimas ekstremalioms situacijoms – ką daryti ištikus audrai, dingus elektrai ar susidūrus su kitomis netikėtomis grėsmėmis.
• Psichologinis atsparumas – vidinė stiprybė, padedanti žmogui išlikti ramiam ir veiksmingam net sunkiausiose aplinkybėse.

„Norėjome, kad pranešėjai būtų žmonėms atpažįstami ir kalbėtų suprantamai, bet kartu turėtų ilgametę patirtį. Tai suteikia pasitikėjimo ir padeda išsklaidyti visuomenėje vyraujančius mitus,“ – teigė Greta Ališauskaitė.

Dalyviai ir veiklos

Konferencijos dalyviai turės galimybę ne tik klausytis pranešimų, bet ir praktiškai išbandyti savo žinias. Parodų zonoje bus įrengta daugiau nei 20 įvairių stendų, kur žmonės galės dalyvauti pirmosios pagalbos mokymuose, kibernetinio saugumo užduotyse ar susipažinti su Lietuvos kariuomenės, policijos bei kitų tarnybų technika.

Tarp pranešėjų – buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, karybos ekspertas Darius Antanaitis, politologas Alvydas Medalinskas, taip pat tarptautiniai analitikai ir akademikai. „Šios konferencijos dieną saugiausia vieta Vilniuje bus būtent „Saugumo kodas“. Ten susirinks visos tarnybos, ekspertai ir institucijų vadovai. Tai unikali galimybė visuomenei tiesiogiai bendrauti su jais“, – sakė pašnekovė.

Konferencijos reikšmė visuomenei

„Saugumo kodas“ tampa ne tik renginiu, bet ir visuomenės švietimo iniciatyva. Jo metu suburiami skirtingų sričių atstovai – nuo merų ir politikų iki mokinių, kurie dalyvauja pilietiškumo pamokose. Šis platus formatas leidžia įvairioms visuomenės grupėms rasti sau aktualių temų ir įgyti naudingų žinių.

Greta tiki, kad tokie renginiai ilgainiui didina visuomenės atsparumą: „Ekstremali situacija gali mus ištikti ne viena – nuo klimato kaitos padarinių iki kibernetinių atakų. Norime, kad žmonės žinotų, ką daryti, ir jaustųsi pasirengę. Tai kuria pasitikėjimą ne tik valstybės institucijomis, bet ir savimi.“