Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė į studiją pakvietė du pašnekovus, atstovaujančius skirtingoms, bet glaudžiai susijusioms sritims – inovacijų politikai ir praktiniam verslui.

Diskusijoje dalyvavo Gintaras Vilda, „Gamybos inovacijų slėnis“ direktorius, ir Mindaugas Jasiulevičius, Vilniuje veikiantis verslininkas, UAB „BALTED“ vadovas.

Kalbėdamas apie bendrą Lietuvos situaciją, Gintaras Vilda pabrėžė, kad vertinant save Europos kontekste svarbu lygintis ne tik su kitomis šalimis, bet ir su tuo, kur buvome prieš dešimt metų.

„Jeigu mes pradėtumėm lygintis su savimi prieš dešimt metų ir kaip atrodome dabar, tai tikrai esame stipriai pasikeitę.“

Kas stabdo spartesnį pramonės proveržį?

Diskusijoje buvo įvardyti keli pagrindiniai veiksniai, kurie lėtina pramonės transformaciją. Pasak Gintaro Vildos, didžiausia problema – sprendimų priėmimo greitis, kuris Europoje dažnai atsilieka nuo globalių konkurentų.

„Sprendimai dažnai būna geri, bet jų priėmimas užtrunka, ir dėl to mes kartais pavėluojame juos įgyvendinti.“

Kita svarbi tema – švietimo ir perkvalifikavimo sistema. Nors talentų Europoje netrūksta, technologijų raida yra tokia sparti, kad žmonių kompetencijos ne visada spėja keistis tuo pačiu tempu. Prie to prisideda ir ribota prieiga prie kapitalo bei sudėtingesnės galimybės įgyvendinti didelės apimties projektus, ypač gamybos ir technologijų srityse.

Pramonė 4.0: nuo sąvokos iki realybės

Laidoje nemažai dėmesio skirta Pramonei 4.0 – terminui, kuris dažnai skamba viešojoje erdvėje, bet ne visada yra iki galo suprantamas. Pasak Gintaro Vildos, tai nėra viena konkreti technologija, o visuma skaitmeninių sprendimų, jau tapusių gamybos kasdienybe.

„Pramonė 4.0 – tai skaitmeninių technologijų diegimas į kasdienę gamybą: robotika, dirbtinis intelektas, sensoriai, pramoninis internetas.“

Anot jo, ši ketvirtoji pramonės revoliucija jau artėja prie pabaigos, o pramonė pamažu juda link naujo etapo, kuriame susijungs fizinės, skaitmeninės ir biotechnologijos.

Verslo patirtis: inovacijos kainuoja, bet nejudėti – dar brangiau

Mindaugas Jasiulevičius dalijosi realia verslo patirtimi, pabrėždamas, kad inovacijos retai būna lengvas ir greitas procesas. Dažnai sprendimus tenka priimti neturint visos informacijos, o technologijos pasensta greičiau, nei spėji jas pilnai išnaudoti.

„Kartais investuoji į sprendimą, o po metų pamatai, kad jis galėjo būti dvigubai ar trigubai geresnis.“

Vis dėlto, pasak jo, verslas neturi prabangos laukti, nes neinvestuodamas rizikuoja prarasti konkurencingumą.

„Šiandien sprendimus tenka atnaujinti kas metus ar dvejus, kitaip tiesiog nespėji su rinka.“

Gamybos inovacijų slėnis: erdvė, kur idėjos tampa produktais

Vienas iš pagrindinių laidos akcentų – Gamybos inovacijų slėnis. Ši iniciatyva atsirado kaip atsakas į realų poreikį – padėti inžinieriams, kūrėjams ir mažoms įmonėms ne tik sukurti prototipą, bet ir paversti jį rinkai paruoštu produktu.

„Dažnai viskas universitete ar institute pasibaigia prototipu, o iki realaus gaminio dar labai toli.“

Pasak Gintaro Vildos, slėnio išskirtinumas – tai infrastruktūros, technologijų ir žmonių kompetencijų visuma, leidžianti uždaryti visą grandinę nuo idėjos iki produkto.

Bendradarbiavimo vertė mažoms ir vidutinėms įmonėms

Mindaugas Jasiulevičius pabrėžė, kad mažos ir vidutinės įmonės dažnai negali sau leisti turėti nuosavų laboratorijų ar eksperimentinių gamybos linijų, todėl bendradarbiavimas tampa kritiškai svarbus.

„Turėti nuosavą laboratoriją yra didelė prabanga, kuri dažnai naudojama tik trumpą laiką.“

Gamybos inovacijų slėnio modelis leidžia dalintis resursais, kompetencijomis ir žiniomis, taip ženkliai sumažinant riziką ir kaštus ankstyvose produkto kūrimo stadijose.

Ateities kompetencijos: technologijos ir žmogus kartu

Kalbėdami apie ateitį, abu pašnekovai sutarė, kad skaitmeninės kompetencijos taps pamatinės beveik visoms profesijoms. Ypač svarbus bus gebėjimas dirbti su dirbtiniu intelektu kaip su kasdieniu įrankiu.

„Skaitmeninė kompetencija taps esmine kiekvienai specialybei ateinančių dešimtmečių perspektyvoje.“

Taip pat akcentuotas švietimo ir verslo bendradarbiavimas, kuris būtinas tam, kad inovacijos nevirstų pavieniais projektais, o taptų tvaria ekonomikos dalimi.