Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Giedrių Svilainį – ansamblio „Lietuva“ meno vadovą, kuris daugiau nei du dešimtmečius yra ne tik šio kolektyvo dalis, bet ir vienas pagrindinių jo pokyčių iniciatorių. Pokalbyje atsiskleidžia ansamblio kelias nuo tradicinio folkloro reprezentacijos iki šiandieninio, įvairiapusio ir nuolat kintančio scenos meno kolektyvo.

Ansamblio transformacija ir vidiniai lūžiai

Per ilgus darbo metus Giedrius Svilainis matė, kaip ansamblis keitėsi iš esmės – nuo kolektyvo, kurio ateitis buvo neaiški, iki kūrybiškai stiprios ir aiškią kryptį turinčios organizacijos. Jo teigimu, pradžioje ansamblis buvo įstrigęs tarp praeities formų ir neapibrėžtos ateities, tačiau pokyčiai buvo neišvengiami.

„Ansamblis pasikeitė ir pasikeitė į labai gerą, nes viskas sensta, o menas tuo labiau, jis turi savo laikotarpį.“

Šiandien ansamblis jau yra atradęs savo kelią, kuriame svarbus ne tik paveldas, bet ir gebėjimas jį aktualizuoti.

Tradicija kaip gyvas reiškinys

Vienas svarbiausių pokalbio aspektų – tradicijos samprata. Ansamblis „Lietuva“ neatsisako folkloro, tačiau jį interpretuoja plačiau, matydamas jį kaip nuolat kintantį reiškinį.

„Tradicija yra kaip upė, iš kurios visada gali semti ir pritaikyti šiandienai.“

Tai leidžia kolektyvui jungti skirtingas menines formas – nuo autentiško atlikimo iki šiuolaikinių sceninių sprendimų, technologijų ar net elektroninės muzikos elementų.

Kūrybiniai eksperimentai ir repertuaro plėtra

Ansamblio repertuaras šiandien pasižymi išskirtine įvairove. Nuo tradicinių programų iki eksperimentinių projektų, šokio spektaklių ar net operinių formų – visa tai tampa natūralia kolektyvo dalimi.

„Mes galime būti ir tokie, ir tokie – ir pateikti šiuolaikinį projektą, ir parodyti aukso fondą.“

Tokie projektai kaip šiuolaikiniai scenos darbai ar eksperimentinės programos rodo, kad ansamblis siekia ne tik išlaikyti, bet ir plėsti savo auditoriją.

Jaunoji karta ir naujos idėjos

Svarbi ansamblio stiprybė – jaunų kūrėjų įtraukimas. Nauja karta atsineša kitokį mąstymą, drąsą ir atvirumą.

„Jaunimas ateina su kitokiu požiūriu ir tai neleidžia sustoti vietoje.“

Ansamblis skatina jaunuosius kompozitorius, organizuoja konkursus, suteikia galimybes kurti ir pristatyti savo darbus. Tai leidžia ne tik atnaujinti repertuarą, bet ir formuoti naują lietuviškos muzikos kryptį.

Žiūrovas – kūrybos dalis

Ne mažiau svarbus aspektas – santykis su žiūrovu. Ansamblis siekia išlaikyti balansą tarp publikos lūkesčių ir naujų patirčių.

„Kartais žiūrovui reikia duoti tai, ką jis pažįsta, o kartais – tai, kas jam nauja.“

Tokiu būdu formuojamas ne tik repertuaras, bet ir pats žiūrovo santykis su menu.

Iššūkiai ir kūrybos procesas

Nepaisant sėkmingų projektų, ansamblis susiduria ir su praktiniais iššūkiais – neturi nuolatinės salės, kiekvienas projektas reikalauja naujų resursų ir sprendimų.

„Mes kiekvieną projektą kuriame nuo nulio, ir tai yra ir iššūkis, ir galimybė.“

Kūrybinis procesas apima viską – nuo idėjos gimimo, jos svarstymo meno taryboje iki finansavimo paieškų ir galutinio įgyvendinimo.

Ateities planai ir vizija

Ansamblis ir toliau planuoja plėsti savo veiklą – kurti naujus spektaklius, operas, edukacines programas. Vienas iš ambicingesnių projektų – opera, skirta istorinei asmenybei Kotrynai Jogailaitei.

Tai rodo, kad ansamblis „Lietuva“ išlieka ne tik tradicijų saugotoju, bet ir aktyviu šiuolaikinės kultūros kūrėju.