Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarą Egidijų Bičkauską. Pokalbis skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir leidžia pažvelgti į istorinius įvykius iš žmogaus, kuris pats dalyvavo šiuose procesuose, perspektyvos.

Pašnekovas dalijasi asmeniniais prisiminimais apie 1990 metų kovo 11-osios sprendimus, tuometines politines ir visuomenės nuotaikas bei sudėtingas aplinkybes, kuriomis Lietuva pasirinko nepriklausomybės kelią.

Kovo 11-oji – istorinis sprendimas

Pasak Egidijaus Bičkausko, nepriklausomybės paskelbimas nebuvo spontaniškas ar lengvas sprendimas. Tai buvo politinės valios, ryžto ir istorinės atsakomybės rezultatas. Dalis Aukščiausiosios Tarybos deputatų suprato, kad laukia ilgas ir sudėtingas kelias.

„Didelė dalis suprato, kad tai neišvengiama ir būtina padaryti, nes į rinkimus ėjome su pažadu atkurti Lietuvos nepriklausomybę.“

Tuomet vyravo įvairios nuotaikos – nuo ryžto ir tikėjimo iki nerimo dėl galimų Sovietų Sąjungos reakcijų. Tačiau nepaisant neapibrėžtumo, sprendimas buvo priimtas.

Diplomatinė misija Maskvoje

Praėjus vos kelioms savaitėms po nepriklausomybės paskelbimo, Egidijui Bičkauskui buvo patikėta ypatinga diplomatinė misija – nuvykti į Maskvą ir oficialiai įteikti nepriklausomybės akto dokumentus Sovietų Sąjungos vadovybei.

Tai buvo sudėtinga ir įtempta užduotis, kupina nežinomybės.

„Labiausiai bijojau, kad kas nors neatimtų tų dokumentų. Visko galėjo būti.“

Maskvoje dokumentai buvo įteikti viešai, dalyvaujant Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavimo posėdyje. Šis žingsnis tapo svarbiu politiniu signalu visam pasauliui.

Tarptautinė situacija ir sudėtingas pripažinimo kelias

Nepaisant didžiulio emocinio pakilimo Lietuvoje, tarptautinis pripažinimas nebuvo greitas ar paprastas procesas. Daugelis Vakarų valstybių atsargiai vertino Sovietų Sąjungos irimo galimybę, nes tai buvo branduolinė valstybė, kurios destabilizacija galėjo sukelti rimtų geopolitinių pasekmių.

Egidijus Bičkauskas prisimena, kad jau tuomet buvo aišku – laukia ilgas diplomatinis darbas.

„Aš žinojau, kad nebus taip, jog visas pasaulis ims mums ploti ir iš karto pripažins Lietuvą. Mūsų laukė ilgas ir sudėtingas kelias.“

Sausio 13-oji ir žmonių ryžtas

Pokalbyje prisimenami ir dramatiški 1991 metų sausio įvykiai, kai Sovietų kariuomenė bandė jėga palaužti Lietuvos nepriklausomybės siekį. Pasak pašnekovo, šie įvykiai parodė žmonių vienybę ir pasiryžimą ginti savo valstybę.

„Mūsų žmonės, gindami parlamentą ir aukodami save, iš esmės apgynė Lietuvos laisvę.“

Sausio 13-oji tapo vienu svarbiausių momentų Lietuvos kelyje į galutinį nepriklausomybės pripažinimą.

Laisvės vertė šiandien

Kalbėdamas apie šiandieną, Egidijus Bičkauskas pabrėžia, kad laisvė nėra savaime suprantama – ją reikia saugoti, puoselėti ir perduoti kitoms kartoms.

Jo žodžiais, svarbiausia – meilė savo valstybei ir atsakomybė už jos ateitį.

„Mes norėjome turėti pasirinkimo laisvę – patys spręsti, kokioje valstybėje gyventi.“

Ir šiandien ši mintis išlieka aktuali.

„Mylėkite Lietuvą taip, kad grįžus į ją norėtųsi pabučiuoti jos žemę.“