Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovę Editą Sabalionytę ir valdybos pirmininką Algirdą Orantą. Pokalbyje nagrinėjama, kaip kūrybinės industrijos Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius transformavosi iš meninės saviraiškos į svarbią ekonomikos dalį, kuriančią tiek kultūrinę, tiek finansinę vertę.

Kūrybinės industrijos: nuo saviraiškos iki verslo

Pokalbio metu pabrėžiama, kad kūryba ilgą laiką buvo suvokiama kaip hobis ar asmeninė išraiška, tačiau šiandien ji vis labiau pripažįstama kaip profesinė veikla. Kūrybinės industrijos apima itin platų spektrą – nuo dizaino, muzikos ir kino iki žaidimų, reklamos ir skaitmeninių produktų kūrimo.

„Kūrybinės industrijos iš esmės formavosi tada, kai kūrėjai pradėjo gebėti monetizuoti savo veiklą ir bendradarbiauti su kitomis industrijomis.“

Ši transformacija leidžia kūrėjams ne tik realizuoti savo idėjas, bet ir kurti realią ekonominę vertę.

Auganti industrija ir jos reikšmė Lietuvai

Laidoje atskleidžiama, kad kūrybinės ir kultūrinės industrijos Lietuvoje sparčiai auga. Tai sektorius, kuriame dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o sukuriama pridėtinė vertė siekia milijardus eurų.

„Kūrybinių kultūrinių industrijų pajamos siekia beveik 6 milijardus eurų, o pridėtinė vertė – apie 2 milijardus.“

Nepaisant augimo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio pagal šio sektoriaus indėlį į bendrąjį vidaus produktą, todėl potencialo plėtrai išlieka labai daug.

Specialistų poreikis ir karjeros galimybės

Vienas svarbiausių akcentų – didelis specialistų trūkumas įvairiose kūrybinėse srityse. Ypač sparčiai auga žaidimų industrija, skaitmeninių produktų kūrimas, vartotojo patirties (UX) dizainas, turinio kūrimas.

„Žaidimų industrijoje reikia ne tik programuotojų – reikalingi scenaristai, dizaineriai, kūrėjai, gebantys dirbti įvairiose srityse.“

Kūrybinės industrijos išsiskiria tuo, kad leidžia žmonėms būti universaliems ir dirbti tarpdisciplininėse srityse, jungiant skirtingas kompetencijas.

Kūryba ir ekonomika: ar įmanoma gyventi iš kūrybos?

Diskusijoje keliama svarbi tema – ar Lietuvoje įmanoma pragyventi iš kūrybos. Pašnekovai sutaria, kad situacija gerėja, tačiau iššūkių vis dar yra, ypač nekomercinio meno srityje.

„Kūrybinės industrijos yra labai platus laukas – kai kur pinigų yra daug, o kai kur vis dar reikia paramos ir mecenatystės.“

Taip pat pabrėžiama, kad kūrėjams būtina ne tik kurti, bet ir gebėti pristatyti bei parduoti savo produktus, todėl itin svarbi tampa vadyba ir prodiusavimas.

Eksporto svarba ir tarptautinės galimybės

Vienas didžiausių neišnaudotų Lietuvos potencialų – kūrybinių produktų eksportas. Nors vietinė rinka auga, tikrasis proveržis įmanomas tik įžengus į tarptautines rinkas.

„Mes turime galvoti apie eksportą – kūrybiniai produktai gali tapti stipria valstybės reprezentacijos dalimi.“

Pavyzdžiai iš Šiaurės šalių rodo, kad kryptingas valstybės ir industrijos bendradarbiavimas gali ženkliai padidinti kūrybinio sektoriaus įtaką.

Dirbtinis intelektas ir kūrybos ateitis

Aptariama ir dirbtinio intelekto įtaka kūrybai. Nors technologijos kelia tam tikrų baimių, jos taip pat atveria naujas galimybes.

„Dirbtinis intelektas yra įrankis, kuris gali padėti kūrėjams, bet nepakeis kūrybinės minties ir žmogaus patirties.“

Kūryba išlieka susijusi su emocija, patirtimi ir individualumu – dalykais, kurių technologijos kol kas negali atkartoti.

Kūrybinės ekosistemos stiprinimas

Pokalbio pabaigoje akcentuojama, kad kūrybinės industrijos sėkmei būtina stipri ekosistema – bendradarbiavimas tarp kūrėjų, vadybininkų, institucijų ir valstybės.

„Sėkmingiausi pavyzdžiai atsiranda tada, kai dirba komandos – vieni kuria, kiti parduoda, treti vysto.“

Vilnius įvardijamas kaip miestas, turintis potencialą tapti stipriu kūrybinių industrijų centru regione.

Šis pokalbis atskleidžia kūrybinių industrijų svarbą šiuolaikinėje Lietuvoje ir kviečia pažvelgti į kūrybą ne tik kaip į meną, bet ir kaip į reikšmingą ekonomikos ir visuomenės variklį.