Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Santaros klinikos abdominalinės ir transplantacinės chirurgijos gydytoją dr. Mindaugą Kvietkauską. Pokalbis atveria ne tik medicinines temas, bet ir labai žmogišką klausimą – kodėl pilvo ligos dažnai pastebimos per vėlai ir ką kiekvienas galime padaryti, kad to išvengtume.

Kas yra abdominalinė chirurgija?

Abdominalinė chirurgija – tai pilvo organų chirurgija, apimanti itin platų spektrą ligų ir būklių. Ji susijusi su kepenimis, kasa, tulžies sistema, žarnynu, blužnimi ir kitais pilvo ertmėje esančiais organais. Dėl savo apimties ši sritis reikalauja itin didelės patirties ir specializacijos.

„Tai viena plačiausių chirurgijos sričių – organų yra daug, jie visi skirtingi, todėl chirurgai stengiasi specializuotis tam, kad galėtų pasiekti geriausių rezultatų.“

Kasdienėje praktikoje abdominaliniai chirurgai susiduria tiek su skubiais atvejais, tiek su sudėtingomis onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis, o kai kuriais atvejais – ir su organų transplantacija.

Kada reikėtų sunerimti?

Didžiausia problema – daugelis pilvo organų ligų ilgą laiką vystosi be jokių aiškių simptomų. Pacientai pas gydytojus dažniausiai patenka jau tada, kai liga yra pažengusi.

„Pilvo organai dažnai neskauda. Simptomai atsiranda tik tada, kai liga jau labai išplitusi.“

Ypač klastingos yra kasos ir kepenų onkologinės ligos. Kepenys ir kasa nejautrios skausmui, todėl pirmieji požymiai dažnai pasireiškia tik tada, kai navikas pradeda spausti kitus organus.

„Pavyzdžiui, pageltimas be skausmo gali būti vienas pirmųjų kasos vėžio signalų.“

Būtent todėl gydytojas pabrėžia profilaktikos svarbą – reguliarūs tyrimai gali padėti užkirsti kelią tragiškoms pasekmėms.

Profilaktika – paprasta, bet dažnai ignoruojama

Pasak gydytojo, šeimos gydytojas atlieka labai svarbų vaidmenį – jis pirmasis gali pastebėti „raudonas vėliavas“ ir nukreipti pacientą pas specialistą. Tačiau daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus sąmoningumo.

„Jeigu žmogui virš 30 metų, bent kartą per metus reikėtų atlikti pilvo echoskopiją.“

Tai paprastas ir nesudėtingas tyrimas, kuris gali padėti aptikti pakitimus dar tada, kai liga yra išgydoma.

Gyvenimo būdas ir pilvo sveikata

Didelė dalis pilvo organų ligų yra tiesiogiai susijusios su gyvenimo būdu. Netaisyklinga mityba, rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis stresas tampa pagrindiniais rizikos veiksniais.

„Mes valgome nereguliariai, skubėdami, didelėmis porcijomis – tai turi labai didelę įtaką pilvo ligoms.“

Gydytojas pabrėžia, kad svarbu ne atsisakyti konkrečių produktų, o laikytis saiko, valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis, rūpintis fiziniu aktyvumu bei kūno svoriu.

Stresas – nematomas ligų katalizatorius

Ne mažiau svarbus veiksnys – stresas. Intensyvioje, nuolat įtampoje vykstančioje aplinkoje dirbantys žmonės dažnai skundžiasi virškinimo sutrikimais, nors išsamūs tyrimai neparodo jokios aiškios patologijos.

„Kartais sumažinus stresą ar išvykus atostogų, visi simptomai tiesiog dingsta.“

Tai rodo, kad psichologinė būsena ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios.

Nutukimas ir chirurgija: ne greitas sprendimas

Nutukimas – viena dažniausių šiuolaikinių problemų, turinti didelę įtaką pilvo organų ligoms. Abdominaliniai chirurgai dalyvauja gydant nutukimą, tačiau chirurgija nėra pirmasis pasirinkimas.

„Chirurgija nėra stebuklas – ji nepakeičia gyvenimo būdo.“

Pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas, o chirurginės priemonės svarstomos tik tada, kai kitos priemonės nepadeda ir yra aiškios medicininės indikacijos.

Po nėštumo ir didelio svorio netekimo: kada reikia gydytojo?

Laidoje aptartos ir pilvo sienos problemos, atsirandančios po nėštumo ar staigaus svorio kritimo. Tiesiųjų pilvo raumenų diastazė, odos perteklius, išvaržos gali būti ne tik estetinė, bet ir funkcinė problema.

„Jeigu išvarža sukelia skausmą ar diskomfortą, tai jau nėra tik estetinis klausimas.“

Tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija.

Organų transplantacija ir donorystės svarba

Pokalbio pabaigoje paliesta organų transplantacijos tema, ypač kepenų transplantacija, kuri kai kuriais atvejais yra vienintelė galimybė išgelbėti gyvybę. Tačiau donorų trūkumas išlieka viena didžiausių problemų.

„Be kepenų žmogus gyventi negali – tai gyvybiškai svarbus organas.“

Gydytojas taip pat paneigia mitus apie donorystę ir pabrėžia, kad organų donorystė yra kilnus ir gyvybes gelbstintis sprendimas.