Tarptautinės teatro dienos proga laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina teatrologę, kritikę dr. Daivą Šabasevičienę. Tai gilus ir atviras pokalbis apie teatrą kaip reiškinį, profesiją ir gyvenimo būdą.

Kelias į teatrą: nuo vaikystės iki profesijos

Pašnekovė pasakoja, kad jos ryšys su teatru pradėjo formuotis dar vaikystėje – per šeimos tradicijas, šventes ir kūrybinius žaidimus. Būtent šios patirtys suformavo pirmuosius kūrybinius impulsus.

„Žmogus apskritai susiformuoja iki 25 metų. Po to jau viskas tik užtvirtinama.“

Ji prisimena pirmuosius bandymus kurti, rašyti ir organizuoti vaidinimus dar mokykloje – tai tapo svarbiu pamatu tolimesniame profesiniame kelyje.

Studijos ir pasirinkimai

Nors sprendimas rinktis teatrą nebuvo lengvas ir sulaukė aplinkos pasipriešinimo, pašnekovė ryžtingai siekė savo tikslo ir išvyko studijuoti į tuometinį Leningradą.

„Man buvo pasakyta, kad aš neįstosiu, bet aš labai norėjau pabandyti.“

Pasirinkusi teatro kritiką, ji sąmoningai atsisakė aktorystės ar režisūros, pasirinkdama analitinį, reflektuojantį santykį su teatru.

Kritiko darbas: nuolatinė analizė

Dr. Daiva Šabasevičienė atskleidžia, kad teatro kritiko darbas yra nuolatinė vidinė būsena – spektaklis analizuojamas nuo pirmos iki paskutinės minutės.

„Kritikas niekada negali išeiti iš spektaklio, nes kritika yra analizė.“

Kritika, pasak jos, nėra atsieta nuo teatro – tai neatsiejama kūrybinio proceso dalis, reikalaujanti atsakomybės ir gebėjimo matyti giliau.

Teatras kaip gyvenimo būdas

Ilgainiui teatras pašnekovei tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu.

„Kai ilgai nebūnu teatre, labai jo pasiilgstu.“

Tačiau tai taip pat emociškai intensyvi patirtis – spektakliai gali išvarginti, sukrėsti ir reikalauti didelio vidinio įsitraukimo.

Žiūrovas ir jo vaidmuo

Pokalbyje daug dėmesio skiriama žiūrovui – jo santykiui su teatru ir gebėjimui jį suvokti.

„Žiūrovas visą laiką yra teisus.“

Pasak teatrologės, teatras ir žiūrovas nuolat veikia vienas kitą – kūrėjai turi ne tik atliepti auditoriją, bet ir ją auginti.

Teatras – sudėtingas ir paslaptingas menas

Pašnekovė pabrėžia teatro unikalumą ir jo poveikį žmogui.

„Teatras gali labai žmogui padėti.“

Tai menas, kuris ne visada lengvai paaiškinamas, tačiau gali palikti gilų ir ilgalaikį pėdsaką žmogaus vidiniame pasaulyje.

Šiandienos teatras ir jo kryptys

Laidoje aptariamos ir šiandienos teatro aktualijos – režisūros tendencijos, žiūrovų kultūra bei spektaklių įvairovė. Pabrėžiama, kad teatras turi išlikti įvairus, o žiūrovas – atviras skirtingoms patirtims.