Miestai nėra statiški – jie nuolat kinta, plečiasi, prisitaiko prie žmonių įpročių, technologijų pažangos ir politinių sprendimų. Bet kas iš tikrųjų lemia miesto raidą? Ar ateities miestus formuos valdžios sprendimai, inovacijos, ar patys gyventojai, kurie savo poreikiais kasdien diktuoja urbanistines kryptis?

„Vilniaus ritmu“ laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina „Eika“ grupės vadovą Domą Dargį – vieną iš žmonių, tiesiogiai formuojančių šiandieninį Vilniaus veidą ir prisidedančių prie to, koks jis bus ateityje.

Politika ir biurokratija: stabdis ar variklis?

Domas Dargis atvirai kalba, kad miestų plėtra tiesiogiai priklauso nuo politikų. Vieni sprendimai gali spartinti augimą, kiti – jį ilgam sustabdyti. Biurokratija čia tampa vienu didžiausių iššūkių: „Biurokratija yra progreso stabdis. Kartais atrodo, kad kovojame ne dėl to, kaip geriau pastatyti miestą, o kaip įveikti dokumentų kalnus.“

Vis dėlto, net ir sudėtinguose procesuose įmanomas bendradarbiavimas – verslas, architektai ir valdžia nuolat ieško kompromisų. Tačiau ar politikai visada geriausiai žino, kokio miesto reikės ateities kartoms? Šis klausimas pokalbyje keliamas ne kartą.

Bendruomenių galia

Miesto ateitį lemia ne tik valdžia. Bendruomenės tampa vis stipresne jėga, kuri kartais sustabdo projektus, kartais juos praturtina. D. Dargio teigimu, miestiečiai turi būti įtraukti: „Miestą kuriame visų pirma žmonėms. Jų kasdienybė, jų patirtys, jų vizijos turi tapti plėtros dalimi.“

Technologijos čia atveria naujas galimybes – nuo virtualių modelių, leidžiančių gyventojui dar prieš statybas „pasivaikščioti“ po būsimo buto kvartalą, iki platformų, kurios suteikia galimybę kasdien įsitraukti į diskusijas apie miesto raidą.

Dirbtinis intelektas – naujasis urbanistas?

Vienas aktualiausių pokalbio aspektų – dirbtinio intelekto įtaka miestų planavimui. Jis jau naudojamas modeliuojant pastatus, analizuojant transporto srautus, net prognozuojant gyventojų įpročius.

„Dirbtinis intelektas gali sugeneruoti šimtus tūkstančių modelių per kelias dienas, – pasakoja Domas Dargis. – Jis padeda pamatyti alternatyvas, palyginti sprendimus ir priimti labiau pamatuotus sprendimus, o ne tik remtis ribotu laiku ar informacija.“

Tai nereiškia, kad urbanistai ar architektai taps nereikalingi – priešingai, jų darbas pasislinks link vizijos kūrimo, o ne tik techninių užduočių.

Žaluma ar dangoraižiai?

Vilnius – vienas žaliausių Europos miestų. Tačiau ar tai reiškia, kad jis negali augti aukštyn? Diskusija apie balansą tarp žaliųjų erdvių išsaugojimo ir intensyvios plėtros – itin aktuali.

Dangoraižiai leidžia koncentruoti daugiau žmonių mažesnėje teritorijoje, o tai reiškia efektyvesnį viešąjį transportą, daugiau paslaugų, mažiau automobilių spūsčių. Tačiau aukšti pastatai užstoja šviesą ir gali kelti diskomfortą gyventojams. Sprendimai čia reikalauja kruopštaus planavimo – ir, kaip pabrėžia D. Dargis, dirbtinis intelektas gali padėti rasti balansą.

Tvarumo vizija

Tvarumas šiandien – viena populiariausių sąvokų, bet Domas Dargis kviečia ją matyti plačiau: „Tvarus miestas pirmiausia turi būti saugus. Saugus eisme, saugus kriminaliniu požiūriu, saugus žmogui kasdien.“

Tvarumą kuria ir architektūra, pritaikyta pėstiesiems, dviračių infrastruktūra, žaliosios erdvės. Tai ne tik gyvenimo kokybė, bet ir ekonominė vertė – tyrimai rodo, kad žaliųjų zonų kaimynystėje NT kaina ženkliai kyla.

Miestas žmogui – šiandien ir rytoj

Šis pokalbis – ne tik apie statybas ar planus. Tai kvietimas kiekvienam iš mūsų pagalvoti: kokiame mieste norime gyventi? Ar esame tik pasyvūs stebėtojai, ar galime tapti kūrėjais?

Domas Dargis primena: miesto sėkmė slypi dialoge. Politikų, bendruomenių, verslo ir technologijų. Tik tada miestas tampa ne tik modernus, bet ir jaukus, patogus bei tvarus.