Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina dizainerę Aureliją Slapšytę apie dizainą kaip požiūrį – ne tik kaip estetikos ar formos klausimą, bet kaip būdą suprasti, kurti ir keisti pasaulį. Pokalbis remiasi Alice Rawsthorn knyga „Dizainas kaip požiūris“ ir kviečia pažvelgti į dizainą plačiau – kaip į įrankį, padedantį spręsti problemas, formuoti aplinką ir veikti visuomenę.
Dizainas – daugiau nei estetika
Dažnai dizainas suvokiamas kaip grožis ar vizualinė išraiška, tačiau pašnekovė pabrėžia, kad tai tik dalis tiesos. Dizainas apima kur kas daugiau – nuo produktų ir paslaugų iki sistemų bei patirčių.
„Geras dizainas yra tas, kuris išsprendžia problemą.“
Tai reiškia, kad dizaino vertė slypi ne tik jo išvaizdoje, bet ir funkcijoje, gebėjime padėti žmogui orientuotis, suprasti ir veikti.
Dizainas mūsų kasdienybėje
Pokalbyje akcentuojama, kad dizainas mus supa nuolat – net jei jo nepastebime. Miesto ženklai, viešojo transporto sistemos, programėlės ar net patalpų išdėstymas yra dizaino sprendimai, darantys tiesioginę įtaką mūsų elgesiui.
„Iš esmės viskas, kas nėra sukurta gamtos, yra vienaip ar kitaip sukurta dizainerių.“
Šis požiūris leidžia suvokti dizainą kaip neatsiejamą gyvenimo dalį.
Socialinė atsakomybė ir dizaino įtaka
Laidoje keliama ir socialinės atsakomybės tema. Dizainas gali ne tik padėti, bet ir klaidinti ar net kenkti, jei kuriamas neatsižvelgiant į kontekstą ar vartotoją.
„Tas socialinis atsakingumas yra būtinas, kad galvotume, kaip mūsų sprendimai prisidės prie kitų.“
Aptariami ir pavyzdžiai, kaip dizainas sprendžia globalias problemas – nuo ekologijos iniciatyvų iki informacinių sistemų, padedančių žmonėms krizės situacijose.
Dizainas ir technologijos
Pokalbyje paliečiamas ir dirbtinio intelekto klausimas – ar jis gali pakeisti dizainerį. Nors technologijos suteikia naujų galimybių, pabrėžiama, kad kūrybiškumas, empatija ir gebėjimas matyti plačiau išlieka žmogaus stiprybėmis.
„Ko dirbtinis intelektas negali pakeisti, tai žmogaus mąstymo ir empatijos.“
Dizaino ateitis ir suvokimas
Laidos pabaigoje kalbama apie tai, kaip keičiasi dizaino suvokimas Lietuvoje. Nors vis dar dažnai jis siejamas su daiktais ar estetika, vis daugiau iniciatyvų plečia šį požiūrį ir skatina matyti dizainą kaip procesą, požiūrį ir įrankį.
Šis pokalbis – kvietimas pažvelgti į dizainą giliau ir pastebėti jį ten, kur anksčiau jis atrodė nematomas.