Birželio 23-oji ir Birželio 27-oji – dvi reikšmingos datos Lietuvos istorijoje, glaudžiai susijusios su Lietuvos šaulių sąjunga, 1941 metų Birželio sukilimu ir valstybės laisvės siekiu. Laidoje „Vilniaus kodas“ žurnalistas Ričardas Sartatavičius kalbina istoriką Mindaugą Nefą apie Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimą, jos vaidmenį Nepriklausomybės kovose, pilietiškumo ugdymą bei Birželio sukilimo reikšmę Lietuvos valstybingumui. Pokalbyje nagrinėjama, kaip šie istoriniai įvykiai formavo valstybės gynybos tradicijas ir kodėl jų svarba išlieka aktuali šiandien.

Kodėl atsirado Lietuvos šaulių sąjunga?

Pasak istoriko, Lietuvos šaulių sąjungos atsiradimą lėmė ne viena, o keturios pagrindinės priežastys. Kūrėsi nauja valstybė, vyko Nepriklausomybės kovos, Europoje plito paramilitarinių organizacijų idėjos, o iniciatyvos ėmėsi stiprūs visuomenės lyderiai – Vladas Putvinskis-Putvis ir Matas Šalčius.

„Žmonės jautė atsakomybę, kad niekas kitas apart jų nepadarys daugybės dalykų.“

Pašnekovas pabrėžia, kad šaulių sąjunga nuo pat pradžių buvo kuriama kaip savanoriška organizacija, jungianti piliečius, pasiryžusius prisidėti prie valstybės gynybos ir stiprinimo.

Ne tik ginklas, bet ir visuomenės ugdymas

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms organizacijai teko ieškoti naujos misijos. Šaulių veikla išsiplėtė – šalia karinio pasirengimo svarbią vietą užėmė kultūra, sportas ir pilietinis ugdymas.

„Reikia visą laiką budėti, reikia stengtis ruoštis ginti valstybę ir tautą.“

Mindaugas Nefas pasakoja, kad būtent ši idėja leido organizacijai tapti svarbia visuomenės gyvenimo dalimi. Šaulių būriai veikė miesteliuose ir kaimuose, organizavo kultūrinius renginius, sporto veiklas, ugdė pilietiškumą ir stiprino bendruomenes.

Šaulių sąjunga okupacijų akivaizdoje

1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, viena pirmųjų represijų krypčių tapo šaulių sąjunga. Organizacija buvo uždrausta, o daugelis jos vadovų ir aktyvių narių ištremti, įkalinti arba nužudyti.

Pašnekovas pabrėžia, kad vien priklausymas šaulių sąjungai sovietų valdžiai tapo pakankamu pagrindu žmogų laikyti nepatikimu.

„Okupacinei valdžiai etiketė, kad žmogus buvo šaulys, jau kėlė abejonių, kiek jis gali prisitaikyti ir būti naudingas naujai valdžiai.“

1941 metų Birželio sukilimas

Antroje pokalbio dalyje nagrinėjamas Birželio sukilimas – jo priežastys, eiga ir istorinė reikšmė. Istorikas aiškina, kad sukilimas kilo ne spontaniškai, o buvo ilgai brendusio visuomenės nusivylimo sovietine okupacija pasekmė.

Pašnekovas primena, kad kariniu požiūriu sukilimo tikslas buvo pasiektas – bolševikų valdžia Lietuvoje buvo nuversta, tačiau politinių tikslų įgyvendinti nepavyko, nes nacistinė Vokietija nepripažino Lietuvos nepriklausomybės.

„Sukilimas yra pavykęs. Kariniu požiūriu jo tikslas buvo pasiektas. Bėda ta, kad naciai nesuteikė galimybės atkurti politinės nepriklausomybės.“

Kodėl apie tai svarbu kalbėti šiandien?

Pokalbio pabaigoje aptariama, kodėl Lietuvos istorijos pažinimas ir kritinis jos vertinimas išlieka svarbūs šiandien. Pasak Mindaugo Nefo, okupacijos ne tik sustabdė valstybės raidą, bet ir paliko ilgalaikių pasekmių visuomenei, todėl istorijos pažinimas padeda geriau suprasti dabartį bei stiprina pilietinį sąmoningumą.

Laida kviečia pažvelgti į vienus sudėtingiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos puslapių, aptarti šaulių sąjungos vaidmenį valstybės gyvenime ir suprasti, kodėl laisvė bei pilietinė atsakomybė išlieka aktualios kiekvienai kartai.