Laidoje „Vilniaus kodas“ vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina tapytoją Miglę Kosinskaitę – menininkę, kurios kūrybinis kelias driekiasi tarp Vilniaus ir Kauno, tarp disciplinos ir spontaniško įkvėpimo, tarp gyvenimo iššūkių ir vidinės laisvės.

Kūrybos pradžia ir pasirinkimai

Pokalbyje Miglė prisimena savo pirmuosius žingsnius mene – nuo vaikystės piešimo iki studijų Dailės akademijoje. Nors pasirinkimas eiti į dailę iš pradžių atrodė paprastas ir net kiek naivus, ilgainiui jis tapo viso gyvenimo kryptimi. Menininkė atvirai pasakoja apie laikotarpį, kai dėl šeimos ir finansinių aplinkybių kūryba buvo pristabdyta, o vietoje jos atsirado įvairūs darbai – nuo iliustravimo iki kopijų tapybos.

„Tie 90-ieji… aš praktiškai nedirbau pati kaip kūrėja, nes reikėjo išgyventi.“

Stiliaus formavimasis ir įtakos

Laidoje aptariama, kaip formavosi Miglės Kosinskaitės tapybos stilius – nuo akademinio ekspresionizmo iki kruopštaus, disciplinuoto darbo, kurį nulėmė senųjų meistrų kopijavimas. Šis laikotarpis, nors ir atsiradęs iš būtinybės, tapo svarbia kūrybinio identiteto dalimi.

Kaip gimsta paveikslai

Menininkė atskleidžia kūrybos procesą – nuo netikėtų idėjų iki galutinio rezultato. Dažnai impulsas atsiranda netikėtai, tarsi tarp miego ir pabudimo, o vėliau jis transformuojasi kūrybos eigoje.

„Aš matau vizualą, praktiškai man reikia tik jį perkelti į drobę.“
„Tas pirminis impulsas gali labai transformuotis procese.“

Kūrybos ritmas ir kasdienybė

Miglė pasakoja apie savo darbo rutiną, kuri remiasi aiškia disciplina ir gebėjimu laiku sustoti. Kūryba jai – ne tik įkvėpimas, bet ir sąmoningas darbas, turintis ribas.

„Per ilgai nedirbu… nes nebesveika daugiau dirbti.“

Įkvėpimas ir gyvenimo balansas

Įkvėpimas, pasak menininkės, slypi kasdienybėje – aplinkoje, architektūroje, muzikoje ir paprastuose pasivaikščiojimuose. Pastaraisiais metais svarbia atsvara kūrybai tapo laikas gamtoje ir gyvenimas sodyboje, leidžiantis atsitraukti ir persikrauti.

Parodos ir kūrybos kelias šiandien

Laidoje taip pat kalbama apie naujausias parodas ir jų kelionę per Lietuvą. Miglė dalijasi, kaip gimsta vientisos kolekcijos ir kokie iššūkiai kyla ruošiant darbus ekspozicijoms.

Asmeninis gyvenimas ir kūrybos aplinka

Pokalbis paliečia ir asmeninį gyvenimą – šeimą, vaikus, taip pat bendrą kūrybinę erdvę su vyru, estų menininku. Skirtingos kultūros, kalbos ir patirtys susijungia į bendrą kūrybinį dialogą.

Laisvė kaip pagrindinė vertybė

Pokalbio pabaigoje Miglė atsako į klausimą, kas jai yra laimė – ir atsakymas tampa visos laidos leitmotyvu.

„Laimė yra laisvė.“
„Aš pati už save atsakinga ir pati nusprendžiu, ką man daryti.“

Tai pokalbis apie meną, kuris neatsiejamas nuo gyvenimo, ir apie gyvenimą, kuris tampa kūryba.