Laidoje „Vilniaus kodas“ vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina muzikantą, kompozitorių, prodiuserį ir aranžuotoją Kęstutį Stančiauską – kūrėją, kurio gyvenimo kelias driekiasi nuo lietuvių pabėgėlių stovyklos Vokietijoje iki profesionalios muzikos scenų Amerikoje ir sugrįžimo į Lietuvą. Tai pasakojimas apie muziką, kuri ne tik lydi žmogų, bet ir formuoja jo tapatybę.

Ankstyvoji patirtis ir pirmieji žingsniai muzikoje

Kęstučio pažintis su muzika prasidėjo ne iš vidinio pašaukimo, o iš gyvenimiškų aplinkybių. Augdamas Čikagoje, lietuvių bendruomenės apsuptyje, jis anksti įsiliejo į muzikinį gyvenimą ir vos keturiolikos pradėjo profesionaliai groti bigbende. Ši patirtis tapo savotiška gyvenimo mokykla.

„Aš pradėjau muziką tik iš pinigų“ – atvirai prisimena pašnekovas, pabrėždamas, kad pradžioje muzika buvo ne tiek kūrybinė išraiška, kiek praktinis pasirinkimas.

Vis dėlto grojimas įvairiuose renginiuose, skirtingoms auditorijoms ir skirtingų kultūrų žmonėms leido jam per trumpą laiką įgyti neįkainojamos patirties.

Džiazo atradimas ir kūrybinis lūžis

Esminis lūžis Kęstučio gyvenime įvyko susidūrus su gyva džiazo muzika. Legendinių atlikėjų koncertai, tokie kaip Count Basie ar Miles Davis, paliko gilų įspūdį ir paskatino gilintis į muziką ne tik kaip atlikėją, bet ir kaip kūrėją.

„Tas koncertas buvo man stebuklas“ – taip jis apibūdina pirmąjį stiprų emocinį susidūrimą su džiazu.

Būtent ši patirtis paskatino jį rinktis kompozicijos studijas ir pradėti ieškoti savo muzikinio balso.

Kūryba, eksperimentai ir savos krypties paieškos

Nors pradžioje Kęstutis atliko kitų muziką, ilgainiui atsirado stiprus poreikis kurti savarankiškai. Šis etapas buvo pažymėtas eksperimentais, įvairiais projektais ir grupėmis, tarp jų – „Ekankar“ bei „Streetdancer“.

„Mes norėjome kurti, jau užteko groti, ką patenkinti žmonės“ – sako jis, apibūdindamas perėjimą nuo atlikėjo prie kūrėjo.

Šiuo laikotarpiu gimė pirmieji albumai, formavosi unikalus muzikinis stilius, kuriame susiliejo bliuzo, džiazo ir kitų žanrų įtakos.

Ryšys su Lietuva ir sugrįžimas

Nepaisant ilgamečio gyvenimo Amerikoje, ryšys su Lietuva niekada nenutrūko. Kęstutis aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime, organizavo koncertus, bendradarbiavo su Lietuvos atlikėjais.

„Aš visada norėjau gyventi Lietuvoje“ – prisipažįsta jis.

Sugrįžimas į Lietuvą tapo natūraliu žingsniu, leidusiu dar labiau įsitraukti į vietinę kūrybinę bendruomenę ir tęsti muzikinę veiklą jau čia.

Muzika šiandien ir ateities vizija

Šiandien Kęstutis Stančiauskas gyvena Vilniuje, aktyviai kuria ir bendradarbiauja su Lietuvos muzikantais. Jam svarbu ne tik muzika, bet ir bendrystė, kūrybinis dialogas bei kultūriniai mainai.

„Mano tikslas yra giliau bendrauti su Lietuvos kūrybiniais žmonėmis“ – teigia jis, kalbėdamas apie savo dabartinę veiklą.

Šis pokalbis – tai ne tik muzikanto biografija, bet ir gyvas liudijimas apie kūrybos kelią, kuris driekiasi per skirtingas šalis, kultūras ir laikotarpius, tačiau visada išlieka ištikimas muzikai.