Laidoje „Verslo sostinė“ vedėjas Artūras Gegužis kalbina Rūtą Mačiulytę-Valickienę – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos generalinę direktorę. Pokalbis atskleidžia, kaip investicijos tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos variklių, lemiančių ne tik verslo augimą, bet ir visos valstybės konkurencingumą.

Rizikos ir privatus kapitalas – kaip veikia ši sistema?

Pokalbio pradžioje išsklaidomi dažni mitai apie rizikos ir privatų kapitalą. Nors šios sąvokos dažnai suvokiamos kaip sudėtingos ar net mistifikuotos, jų veikimo principas yra gana aiškus – tai skirtingi investavimo etapai, padedantys verslui augti nuo idėjos iki brandžios įmonės.

„Rizikos kapitalas ir privatus kapitalas yra ne du skirtingi dalykai, o dvi tos pačios monetos pusės.“

Rizikos kapitalas orientuojasi į ankstyvos stadijos verslus – startuolius, inovacijas ir didelės rizikos, bet ir didelio potencialo projektus. Tuo tarpu privatus kapitalas investuoja į jau veikiančias, brandesnes įmones, siekdamas jų efektyvumo, plėtros ir transformacijos.

Lietuvos investicijų augimas: skaičiai, kurie kalba patys už save

Diskusijoje pristatomi įspūdingi Lietuvos investicijų rinkos augimo rodikliai. Per pastarąjį dešimtmetį ši rinka išaugo dešimtimis kartų ir tapo reikšminga visos ekonomikos dalimi.

„Privatus ir rizikos kapitalas yra ne tik finansinis įrankis, bet ir strateginis Lietuvos augimo variklis.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1000 startuolių, iš kurių keli jau pasiekė „vienaragio“ statusą. Startuolių sektorius sukuria reikšmingą dalį darbo vietų ir prisideda prie ekonomikos augimo, o investicijos padeda ne tik steigti naujus verslus, bet ir stiprinti esamus.

Svarbu ir tai, kad investicijos daro poveikį ne tik sostinei, bet ir regionams – ypač per privataus kapitalo investicijas į gamybos ir tradicinio verslo įmones.

Lietuvos pozicija Baltijos regione ir Europoje

Pokalbyje aptariama, kaip Lietuva atrodo platesniame kontekste – lyginant su Baltijos šalimis ir Europos Sąjunga. Pastaraisiais metais Lietuva vis dažniau įvardijama kaip viena iš lyderių regione, ypač technologijų ir investicijų srityse.

„Lietuva šiuo metu yra technologinis svorio centras regione.“

Lietuva išsiskiria ne tik startuolių skaičiumi, bet ir investicijų kokybe bei augimo tempu. Pastebima, kad šalis sparčiai perima gerąsias tarptautines praktikas ir geba konkuruoti su didesnėmis rinkomis.

JAV ir Europos skirtumai: ką galime perimti?

Diskusijoje paliečiamas ir JAV bei Europos investicijų modelių palyginimas. Nors JAV rinka yra kur kas brandesnė, Lietuva sparčiai vejasi, perimdama geriausias praktikas ir prisitaikydama prie vietos specifikos.

„JAV modelis rodo mūsų ateities kryptį.“

Pastebima, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse daugiau dėmesio skiriama bendradarbiavimui su verslo kūrėjais, o ne agresyviam valdymo perėmimui, kuris dažnesnis JAV rinkoje.

Investuotojų ekosistema ir viešojo kapitalo vaidmuo

Svarbi pokalbio dalis skirta investuotojų struktūrai. Viešieji investuotojai, tokie kaip nacionaliniai fondai ar Europos investicijų fondas, dažnai veikia kaip katalizatoriai, padedantys pritraukti privačias investicijas.

„Viešieji investuotojai užpildo spragas, kurių privatus kapitalas vienas negali padengti.“

Taip pat pabrėžiama pensijų fondų svarba. Jie gali tapti vienu iš pagrindinių ilgalaikio kapitalo šaltinių, tačiau tam būtina aiški ir stabili valstybės strategija.

„Pensijų fondai yra kapitalo rinkos dalis, o ne tik socialinė apsauga.“

Lyderystė ir moterų vaidmuo sektoriuje

Laidoje aptariama ir lyderystės tema – ypač moterų įsitraukimas į investicijų sektorių. Pastebima, kad Lietuvoje moterų vaidmuo natūraliai stiprėja, o sėkmę vis labiau lemia kompetencija.

„Verslo sėkmė priklauso nuo kompetencijos, o ne nuo lyties stereotipų.“

Tai rodo brandėjančią rinką, kurioje svarbiausia yra profesionalumas ir gebėjimas kurti vertę.

Ateities perspektyvos: kur link juda Lietuva?

Pokalbio pabaigoje aptariama, kaip investicijų rinka gali atrodyti po dešimties metų. Tikimasi, kad ji taps brandesnė, labiau subalansuota ir dar svarbesnė visos ekonomikos dalis.

„Privatus kapitalas taps vienu pagrindinių įrankių sprendžiant Lietuvos produktyvumo iššūkius.“

Prognozuojama, kad didės privataus kapitalo vaidmuo, o investicijos vis labiau orientuosis į aukštųjų technologijų, gynybos, energetikos ir giliosios technologijos (deep tech) sektorius.

Šis pokalbis atskleidžia, kad investicijos šiandien yra kur kas daugiau nei finansai. Tai – strateginis įrankis, formuojantis valstybės ekonominę kryptį, inovacijų lygį ir tarptautinį konkurencingumą. Lietuva jau dabar demonstruoja stiprų potencialą, o kryptingai vystoma investicijų ekosistema gali užtikrinti dar spartesnį augimą ateityje.