„Verslo sostinė“ vedėjas Petras Tursa-Vileišis kviečia pasikalbėti apie žemės ūkio inovacijas, rizikas ir ateitį su įmonės „Ivabaltė“ generaline direktore Monika Tarvydyte. Įmonė, jau daugiau nei tris dešimtmečius dirbanti Lietuvoje ir Latvijoje, šiandien atstovauja moderniausią žemės ūkio techniką ir padeda ūkininkams ne tik dirbti efektyviau, bet ir priimti išmintingesnius sprendimus.

Nors daugelis šiandieninių inovacijų diskusijų sukasi apie skaitmeninius produktus ir startuolius, žemės ūkis iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi „nematoma“ industrija. Tačiau, pasak Monikos, ši sritis slepia didžiulį potencialą:

„Žemės ūkis tikriausiai yra dar nelabai matoma industrija – kaip angliškai sakoma, hidden gem. Ji turi nepaprastai daug žavesio ir labai daug potencialo. Mane visada traukia sritys, kurios dar nėra atrastos, kurios reikalauja drąsos ir nestandartinio požiūrio.“

Traktoriai, kurie prilygsta „Porsche“

„Ivabaltė“ parduoda tiek naują, tiek naudotą žemės ūkio techniką – traktorius, kombainus, įvairius padargus. Įmonė rūpinasi ir servisu, atsarginėmis dalimis, inovatyvių sprendimų diegimu ūkiuose.

Vienas iš įdomiausių aspektų – atstovaujami „Fendt“ traktoriai, kuriuos kuria tie patys dizaineriai, atsakingi už „Porsche“ automobilių dizainą.

„Mūsų atstovaujamo „Fendt“ traktoriaus dizaineriai yra tie patys, kurie kuria „Porsche“. Esame net rengę bendrus renginius „Fendt & Porsche“. Iš dizaino pusės mūsų technika tikrai nenusileidžia prabangiems automobiliams, tačiau skirtumas tas, kad traktorius yra ne prabangos simbolis, o darbo įrankis, investicija į ūkio efektyvumą.“

Pasak Monikos, ūkininkų kiemuose dažnai stovi ne tik „Ferrari“ ar „Lamborghini“, bet ir keli šimtus tūkstančių eurų kainuojanti žemės ūkio technika, kuri realiai yra dar didesnė investicija nei prabangūs automobiliai.

Ūkininko kasdienybė: rizikos, sezoniškumas ir atsakomybė

Monika akcentuoja, kad žemės ūkio darbas reikalauja išskirtinio gebėjimo valdyti riziką. Viena klaida ar netinkama oro sąlyga gali lemti milžiniškus finansinius praradimus.

„Ūkininkai yra labai plataus matymo žmonės. Jie vienu metu turi būti ir agronomai, ir mechanikai, ir finansininkai, ir vadybininkai. Be to, jų darbas priklauso nuo gamtos – nuo lietaus, sausros ar šalnų. Rizikos yra daug, bet jos valdomos su didžiule atsakomybe.“

Ji primena, kad grūdininkai paprastai intensyviai dirba nuo kovo iki spalio, o gyvulininkystės ūkiai – 24/7 visus metus. Tokia kasdienybė reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir gebėjimo priimti strategiškai svarbius sprendimus.

Inovacijos, keičiančios žemės ūkį

Žemės ūkis nėra atsilikęs – priešingai, technologijos sparčiai žengia į šią sritį. Monika išskiria kelias svarbiausias kryptis:

• Elektrifikacija. Jau atsiranda elektriniai traktoriai, galintys dirbti iki 7 valandų be pertraukos, tačiau kol kas jie tinka mažesniems ūkiams. Dideliems ūkiams dar reikia galingesnių sprendimų.
• Precizinė žemdirbystė. Modernūs dirvos tyrimai ir purškimo technologijos leidžia patręšti žemę tik ten, kur to reikia, ir tiksliai tiek, kiek reikia.
  „Šiandien technologijos leidžia tiksliai patręšti tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Taip nešvaistome resursų ir tausojame žemę.“
• Robotizacija ir autonominiai traktoriai. Naujausia technika gali dirbti beveik visiškai savarankiškai, o ūkininkui belieka prižiūrėti procesą. Dronai taip pat tampa nepakeičiamu įrankiu, ypač ten, kur technikai sunku privažiuoti.

Šeimos verslas ir tęstinumas

„Ivabaltė“ – tai ne tik įmonė, bet ir šeimos istorija. Ją 1995 m. įkūrė Monikos tėtis – inžinierius, kilęs iš Rokiškio krašto. Jo vizija buvo atvesti į Lietuvą pasaulinio lygio techniką. Po netikėtos jo netekties Monika kartu su seserimi perėmė įmonės vairą.

„Mūsų šeimos verslas yra prasmė. Atrodo, šiandien tėčio jau nėra, bet kiekvieną dieną jis yra kartu per tą veiklą. Verslas tampa būdu pratęsti istoriją, tęsti pradėtą darbą, ir tai mums suteikia ne tik atsakomybę, bet ir vidinę stiprybę.“

Pasak Monikos, Lietuvoje šeimos verslai dažnai sulaukia nepagrįstos kritikos, nors iš tikrųjų jų tęstinumas reikalauja ypatingo brandumo, atvirumo ir bendradarbiavimo tarp šeimos narių.

Moterys lyderystėje

Monika pabrėžia, kad žemės ūkis – tradiciškai vyriška sritis, tačiau „Ivabaltėje“ net 65% vadovaujančių pareigų užima moterys.

„Man labai svarbu, kad komandoje nebūtų hierarchijos – mes visi esame partneriai. Nesvarbu, kiek tau metų ar kokia tavo lytis, svarbiausia – pagarba ir bendras tikslas.“

Tokiu būdu „Ivabaltė“ tampa ne tik inovacijų, bet ir vertybių organizacija, kurioje siekiama ne tik verslo rezultatų, bet ir ilgalaikės prasmės, bendruomeniškumo bei atsakomybės.