Laidoje „Verslo sostinė“ vedėjas Artūras Gegužis kalbina verslininką, bankininką ir investuotoją Gintautą Galvanauską. Pokalbyje aptariama Lietuvos ekonomikos raida per pastaruosius tris dešimtmečius, Vilniaus vaidmuo šalies verslo ekosistemoje, investavimo galimybės bei technologijų įtaka ateities verslui.

Gintautas Galvanauskas – ilgametę patirtį bankininkystėje, versle ir investicijose sukaupęs ekonomikos ekspertas. Pokalbio metu jis dalijasi savo įžvalgomis apie svarbiausius Lietuvos ekonomikos lūžius, krizines situacijas ir pamokas, kurios padėjo šalies verslui tapti stipresniam ir lankstesniam.

Vilnius ir Kaunas – skirtingos, bet viena kitą papildančios ekonomikos

Diskusijos pradžioje kalbama apie dviejų didžiausių Lietuvos miestų ekonominę tapatybę. Pasak G. Galvanausko, Vilnius ir Kaunas nėra konkurentai – priešingai, jie papildo vienas kitą.

Vilnius šiandien yra šalies finansų, technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų centras. Čia koncentruojasi fintech įmonės, startuoliai ir tarptautinės kompanijos. Tuo tarpu Kaunas išsiskiria stipria pramonės, gamybos ir logistikos baze.

„Vilnius yra labai stiprus finansinis centras, technologijų centras, čia kuriamos aukštos pridėtinės vertės paslaugos. Kaunas labiau orientuotas į pramonę, gamybą ir logistiką.“

Anot pašnekovo, šie skirtumai kuria balansą šalies ekonomikoje ir leidžia Lietuvai augti įvairiose srityse.

Lietuvos ekonomikos kelias per krizes

Pokalbyje daug dėmesio skiriama ekonominiams išbandymams, kurie formavo šiuolaikinę Lietuvos ekonomiką. Gintautas Galvanauskas išskiria dvi didžiausias krizes – 1999 metų Rusijos finansinę krizę ir 2008 metų pasaulinę finansų krizę.

Rusijos krizė skaudžiai paveikė Lietuvą dėl per didelės priklausomybės nuo Rytų rinkų. Tačiau ši situacija paskatino verslą ieškoti naujų eksporto krypčių ir orientuotis į Vakarų rinkas.

„Didžiausia pamoka po Rusijos krizės buvo ta, kad turime diversifikuoti eksporto rinkas.“

2008 metų finansų krizė buvo kitokio pobūdžio – ji paveikė visą pasaulio finansų sistemą ir smarkiai smogė kreditavimui bei investicijoms.

„2008 metų krizė aiškiai parodė, kad turime geriau suprasti rizikas, valdyti finansus ir turėti rezervų.“

Pasak pašnekovo, būtent šios pamokos padėjo Lietuvos ekonomikai tapti atsparesnei ir lankstesnei.

Bankininkystės transformacija Lietuvoje

G. Galvanauskas taip pat pasakoja apie bankininkystės sektoriaus raidą Lietuvoje. Jis išskiria tris pagrindinius etapus.

Pirmasis etapas prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo kuriamos finansinės institucijos ir formuojama bankų sistema. Antrasis etapas prasidėjo po 2000 metų, kai į Lietuvą atėjo užsienio bankai ir sustiprėjo reguliavimas bei rizikos valdymas.

Trečiasis etapas prasidėjo po 2008 metų krizės, kai finansų sektorius pradėjo daugiau dėmesio skirti atsakingam skolinimui ir kapitalo rezervams.

Šiandien Lietuva turi stabilų ir gerai reguliuojamą bankų sektorių, kuris yra svarbi ekonomikos augimo dalis.

Investicijos Lietuvoje: vietinio kapitalo svarba

Kalbėdamas apie investavimą, G. Galvanauskas pabrėžia vietinio kapitalo svarbą Lietuvos ekonomikai.

Pasak jo, investavimas į savo šalies ekonomiką turi daug privalumų – geriau pažįstama rinka, aiškesnė verslo aplinka ir didesnis stabilumo jausmas.

„Aš savo investicijas šiandien daugiau nei 50 procentų laikau Lietuvos rinkoje.“

Tačiau pašnekovas pastebi ir tam tikrus iššūkius pastaraisiais metais sumažėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva. Vis dėlto tai kartu sukuria daugiau galimybių vietiniam kapitalui.

Dirbtinis intelektas – ne mada, o revoliucija

Pokalbio pabaigoje aptariama viena aktualiausių šių dienų temų – dirbtinis intelektas. Pasak G. Galvanausko, tai nėra laikina technologijų mada, o fundamentali transformacija.

„Dirbtinis intelektas tikrai nėra mada – tai reali revoliucija.“

Jau šiandien dirbtinis intelektas naudojamas įvairiose srityse – finansuose, logistikoje, medicinoje, gamyboje ir klientų aptarnavime. Technologijos padeda didinti produktyvumą, kurti naujus verslo modelius ir gerinti sprendimų priėmimą.

Pašnekovas prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus pokyčiai gali būti dar spartesni nei iki šiol.

Vilniaus ir Lietuvos ateitis

Nepaisant geopolitinių iššūkių ir globalių ekonomikos svyravimų, Gintautas Galvanauskas išlieka optimistiškas Lietuvos ateities atžvilgiu.

Jo nuomone, verslumas, technologijų plėtra ir augantis kapitalas leidžia tikėtis, kad Vilnius taps vienu svarbiausių technologijų ir verslo centrų regione.

„Aš įsitikinęs, kad Vilnius bus tarp trijų didžiausių technologijų verslo centrų Rytų Europoje.“