„Vakaro pokalbiai“ laidos vedėjas Jonas Vitkauskas kalbina Liną Mieliauskienę – pokyčių valdymo konsultantę, lyderystės ekspertę, strateginio valdymo specialistę ir televizijos laidų vedėją. Lina daugiau nei penkiolika metų dirba su organizacijomis, lyderiais ir komandomis, tačiau šį kartą ji kalba ne apie korporatyvinius pokyčius, o apie asmeninius – tuos, kurie ateina su laiku, patirtimi ir vidine branda.

Pokalbis kupinas įžvalgų, šilumos ir realių pavyzdžių. Jame kalbama apie tai, kaip visuomenė vis dar vertina moterį pagal amžių, kaip veikia įsišaknijusios etiketės, ir kaip išdrįsti kurti naują gyvenimo etapą, kai pasaulis, regis, laukia, kad tu sulėtėtum.

„Aš neskirstau dalykų į jaunatviškus ar nejaunatviškus. Skirstau į tuos, kurie mane įkvepia gyventi,“ – sako Lina.

Apie etiketes ir moters vaidmenį šiandien

Lina atvirai kalba apie tai, kad moteris po penkiasdešimties vis dar dažnai susiduria su stereotipais – nuo išvaizdos iki elgesio, nuo profesinių galimybių iki santykių. Visuomenė linkusi manyti, kad branda yra laikas „nurimti“, o ne kurti iš naujo. Tačiau Lina kviečia pažvelgti į šį etapą kitaip – kaip į antrą jaunystę, kupiną naujų atradimų, drąsos ir išminties.

Šis požiūris išaugo iš jos pačios patirties – tiek asmeninės, tiek profesinės. Būtent todėl gimė televizijos laida „(Ne)močiučių klubas“, kuri tapo įkvėpimu daugeliui moterų. Pasak jos, tai ne tik pramoginė laida, o socialinis reiškinys, padėjęs moterims pamatyti, kad „močiutė“ nebūtinai reiškia senatvę ar atsisveikinimą su aktyviu gyvenimu.

„Tu gali susikurti savo vaidmenį iš naujo. Tai tavo scenarijus, tu esi režisierė,“ – primena Lina.

Apie pokyčius, kurie neišvengiami

Kaip pokyčių konsultantė, Lina į gyvenimą žvelgia strategiškai. Ji sako, kad bet kokį pokytį reikia pradėti nuo mažiausio žingsnio – nuo to, kuris įmanomas šiandien. Nesvarbu, ar tai būtų nauja veikla, sprendimas pasikalbėti su psichologu, ar paprasčiausiai pasivaikščiojimas su savimi.

Laidoje ji dalijasi modeliu, padedančiu išlaikyti pusiausvyrą tarp keturių pagrindinių gyvenimo sričių:

• Aš pati – vidinė būsena, savęs pažinimas, fizinė ir emocinė sveikata.
• Santykiai – šeima, partnerystė, draugystės, kurios keičiasi kartu su mumis.
• Darbas – profesinis augimas, drąsa keisti kryptį ar atrasti naujus pomėgius.
• Savirealizacija – kūryba, bendruomenės, prasmės paieškos, veiklos, kurios maitina sielą.

Lina pabrėžia, kad pokyčių sėkmė priklauso ne nuo greičio, o nuo gebėjimo priimti save procese. Ji primena, kad kai kurioms moterims naujas kelias prasideda nuo kelionės į save – pažodžiui. Jos pačios kelionės Kamino keliu tapo tiek dvasine, tiek fizine transformacija.

Apie meno pauzę ir išlaisvėjimą

Vienas jautriausių laidos epizodų skirtas meno pauzės temai. Nors apie ją dažnai kalbama kaip apie sudėtingą etapą, Lina kviečia ją suvokti kaip brandos šventę – etapą, kai moteris pagaliau gali skirti laiko sau, savo kūnui, mintims ir svajonėms.

Ji pastebi, kad daugelyje kultūrų šis laikas yra gerbiamas, o moteris sulaukusi tokio amžiaus laikoma išminties šaltiniu, ne atgyvena.

„Kai kurios tautos švenčia moters išsilaisvinimą iš biologinių ciklų – tai simbolizuoja jos išmintį ir naują galią dalintis su pasauliu,“ – sako ji.

Apie drąsą būti savimi

Laidos metu paliečiama ir tema, kaip elgtis, kai pokyčiai nepatinka aplinkiniams. Kai vaikai ar partneris sako „kam tau to reikia“, o tu vis tiek jauti, kad atėjo laikas naujam etapui. Lina ragina kalbėti ne per gynybą, o per jautrumą, pažeidžiamumą, atvirumą.
Tik taip įmanoma išsaugoti santykius ir kartu judėti į priekį.

Pasak jos, svarbiausia – išsiaiškinti savo poreikį ir leisti sau pabandyti. Ne viską iškart pakeisti, o tiesiog žengti pirmą žingsnį, kuris leidžia kvėpuoti plačiau.

Ji sako: pokyčiai nėra krizė – tai tik dar viena gyvenimo forma, kai žmogus mokosi priimti save naujai.

Apie prasmės paieškas ir naują gyvenimo scenarijų

Lina kviečia klausytojus permąstyti, ką iš tiesų reiškia branda. Ji sako, kad tai ne nuovargis, o naujas suvokimo lygmuo, kai gyvenimas tampa sąmoningesnis.
Kai nebevaidini kitų parašyto vaidmens, o pats kuri savąjį.

Jonas Vitkauskas pokalbį užbaigia mintimi, kad galbūt verta kiekvienam paklausti savęs:
„Ar aš dar vaidinu kitų parašytą vaidmenį, ar jau kuriu savą?“

Šis epizodas – ne tik apie moteris, bet apie kiekvieną žmogų, kuris nori išmokti priimti pokyčius su pagarba, o ne su baime.
Tai laida apie gyvenimą, kuris nesibaigia amžiumi, o tik keičia savo tempą, spalvas ir prasmę.