Kodėl taip dažnai pasirenkame ne tiesą, o patogią iliuziją? Kodėl sakome sau, kad viskas gerai, kai viduje jau seniai negerai? Ir kas nutinka, kai nusprendžiame sau… nebe(meluoti)?
Šioje „Vakaro pokalbių“ laidoje vedėjas Jonas Vitkauskas kalbina psichologą Julių Tilviką – vieną iš tų balsų, kurie švelniai, bet tiksliai padeda atpažinti emocines mūsų gyvenimo paraštes.
Pokalbis kviečia pasigilinti į vieną dažniausiai nutylimų reiškinių – melavimą sau. Kodėl tai darome net tada, kai žinome, kad toks elgesys mums kenkia? Kodėl taip sunku pripažinti, kad mūsų santykiai nebėra tokie, kokie buvo, kad darbas jau seniai nebemotyvuoja, ar kad mūsų tikslai galbūt – nebe mūsų?
Laidoje analizuojamos temos:
- Kaip atpažinti, kad meluojame sau?
- Kodėl pasiliekame disfunkciniuose santykiuose, veiklose ar net savivertės įpročiuose?
- Kuo skiriasi „pozityvus mąstymas“ nuo saviapgaulės?
- Ar manifestacija – tai dar viena iliuzijos forma?
- Ar iš tiesų protingi žmonės moka geriau apgauti patys save?
Julius Tilvikas dalijasi ir asmeninėmis patirtimis, kai pats sau melavo – apie projektus, žmones, tikslus – ir kas jam padėjo suvokti bei priimti tiesą. Kartu su vedėju jie ieško atsakymų į klausimą: kas nutinka, kai pasiryžtame sustoti, pažvelgti į save atvirai ir pasakyti „pakaks“?
Tai laida apie mūsų vidinį pasaulį, kur dažnai būname ir auka, ir melagis, ir gelbėtojas viename. Apie tai, kad tiesa nebūtinai išlaisvina akimirksniu, bet ji visuomet padeda atsiremti į realybę, nuo kurios galima pradėti tikrą, sąmoningą pokytį.
