„Vakaro pokalbiai“ vedėjas Jonas Vitkauskas kalbina dr. Miglę Tomkuvienę – biochemikę, epigenetikos mokslininkę bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėją. Pokalbis atskleidžia, kad epigenetika nėra tolima teorija, o kiekvieną dieną veikiantis procesas mūsų kūnuose. Genai – tarsi knyga, kurioje užkoduota informacija, o epigenetika – mechanizmai, kurie sprendžia, kuriuos puslapius skaitysime šiandien.

„Priešdėlis epi reiškia virš genetikos. Epigenetika tiria procesus, kurie valdo mūsų genų veiklą – kada jie įsijungia, kada išsijungia, kaip jie reaguoja į mūsų gyvenimo sąlygas.“ – sako dr. Tomkuvienė.

Kodėl vieni sensta greitai, o kiti – lėtai?

Kiekvieno žmogaus kūne slypi potencialas gyventi ilgai, tačiau senėjimo procesas ne visiems vyksta vienodai. Kodėl? Mokslininkė paaiškina, kad genetika lemia tik apie penktadalį mūsų sveikatos, o didžiąją dalį sudaro gyvenimo būdas ir aplinka. Mityba, miegas, fizinis aktyvumas, stresas – tai kasdieniai veiksniai, kurie gali įjungti arba išjungti tam tikrus genus.

Pasak pašnekovės, senėjimas – tai ląstelių funkcijų sutrikimas, kai genų veikla tampa nebeharmoninga. Vieni žmonės sensta greičiau, nes jų organizmas praranda pusiausvyrą, o kitiems gamta yra padovanojusi efektyvesnius mechanizmus, gebančius ilgiau išlaikyti tvarką ir netaisyklingai veikiančius genus „sutvarkyti“.

Paveldėtos traumos ir genų atmintis

Vienas įdomiausių pokalbio aspektų – diskusija apie epigenetinę atmintį. Pasirodo, patirtos traumos, badas ar stresas gali palikti žymes mūsų genuose, kurios perduodamos vaikams ir net anūkams.

„Jeigu seneliai badavo, jų kūnas prisitaikė prie bado sąlygų, ir tai gali būti perduota vaikams ar net anūkams. Šiandien tokie žmonės dažnai linkę kaupti svorį ar patiria su tuo susijusias ligas.“ – teigia dr. Tomkuvienė.

Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimą lemia ne tik jo asmeniniai sprendimai, bet ir šeimos istorija. Karo, tremties ar kitų sunkių patirčių žymės gali pasireikšti kaip polinkis į tam tikras ligas ar net kaip tam tikri psichologiniai bruožai. Tačiau gera žinia – tyrimai rodo, kad teigiamos patirtys, tokios kaip psichoterapija, meditacija ar sąmoningas streso valdymas, gali padėti sureguliuoti dalį šių genų veiklos.

Senėjimas: liga ar neišvengiamas procesas?

Ar senėjimą galima laikyti liga? Šis klausimas kelia daug diskusijų tiek mokslininkų, tiek visuomenėje. Vieni argumentuoja, kad senėjimas labai panašus į ligas – juk jo metu taip pat sutrinka organizmo funkcijos. Kiti tvirtina, jog tai natūralus, neišvengiamas ir visiems bendras procesas.

Dr. Tomkuvienė dalijasi: „Mums nebereikia sakyti, kad senėjimas yra liga. Tai natūralus procesas, kuris ištinka visus. Svarbiausia – prailginti sveiko, harmoningo, pilnaverčio gyvenimo laiką.“

Ateities medicinos perspektyvos

Pokalbyje aptariamos ir vizijos apie ateities mediciną. Nors šiandien dar negalime sustabdyti senėjimo, mokslas jau eksperimentuoja su įvairiais metodais: genų terapija, ląstelių „jauninimu“, imunoterapija nuo vėžio ir net idėjomis apie skiepą nuo senatvės. Kalbama ir apie prognozes, kad žmonės galbūt gyvens iki 150 metų.

Šios diskusijos priverčia susimąstyti – kiek mokslo pasiekimai pakeis mūsų gyvenimo kokybę, o kiek vis tiek liks priklausoma nuo kasdienių įpročių?

Kiek priklauso nuo mūsų pačių?

Laidos pabaigoje išryškėja paprasta, bet svarbi mintis: didžioji dalis mūsų sveikatos yra mūsų pačių rankose. Net jei genetika padovanojo geresnį ar blogesnį startą, kiekvienas galime daryti pasirinkimus, kurie aktyvina sveikatai palankius genus.

Epigenetika moko, kad niekada nėra per vėlu pradėti rūpintis savimi. Sveika mityba, pakankamas miegas, judėjimas, streso valdymas – tai nėra tuščios frazės, o realūs mechanizmai, kurie tiesiogiai įtakoja mūsų genų veiklą. Kaip sako pašnekovė: „Kiekviena diena yra investicija į rytojų. Tai, ką darome šiandien, paliekame ne tik sau, bet ir savo vaikams.“