„Vakaro pokalbiai“ laidos vedėjas Jonas Vitkauskas kalbina psichiatrą ir psichoterapeutą Adomą Bieliauską apie reiškinį, kuris šiandien paliečia tūkstančius žmonių – socialinį nerimą. Tai atviras ir profesionalus pokalbis, padedantis suprasti, kodėl kartais taip stipriai bijome būti pastebėti, įvertinti ar suklysti kitų akivaizdoje.

Adomas pabrėžia, kad situacijos, kuriose pasijuntame įsitempę, yra natūralios: „Nerimauti yra normalu“. Tačiau problema prasideda tuomet, kai nerimas ima riboti kasdienybę, o žmogus pradeda vengti situacijų, kuriose gali tapti pastebimas.

Kas yra socialinis nerimas ir kodėl jis toks dažnas?

Socialinis nerimas nėra paprastas jaudulys. Tai intensyvus psichofiziologinis atsakas, kai žmogus mano, kad gali būti neigiamai įvertintas. Anot Adomo, dažnai žmonės įsivaizduoja, jog kiti pastebi viską, kas vyksta jų kūne: prakaitą, raudonavimą, balso drebėjimą.

Jis sako: „Mano kūno reakcijos yra perdėtos, lyg būčiau pavojuje, nors realiai jokio pavojaus nėra.“

Tokios būsenos gali būti tokios stiprios, kad žmogus pradeda vengti skambinti, valgyti viešoje vietoje, užmegzti pokalbį ar net eiti į darbą.

Nuo kur viskas prasideda: vaikystė, paauglystė ir formuojamas vertinimo jausmas

Adomas kalba apie nerimo formavimąsi ankstyvame amžiuje. Vaikai, augę aplinkoje, kur daug kontrolės, kritikos ar neprognozuojamų reakcijų, dažniau išsiugdo jautrumą kitų vertinimui. Paauglystė – dar vienas lūžio taškas, kai „prasideda labai intensyvus savęs stebėjimas ir analizė“, o kiekviena socialinė situacija tampa egzaminu, kurį būtinai norisi išlaikyti nepriekaištingai.

Kaip pasireiškia socialinis nerimas: kūnas, mintys, elgesys

Adomas paaiškina, kad nerimas turi tris lygius: fiziologinį, pažintinį ir elgesio. Kūnas pradeda reaguoti taip, tarsi būtų pavojuje: širdis plaka greičiau, rankos dreba, kūnas kaista. Mintys ima generuoti katastrofiškus scenarijus: „Atrodysiu kvailai“, „jie mato, kaip man bloga“, „pasirodysiu silpnas“. O elgesys tampa vengiantis: apsimetama užsiėmusiu, pasirenkamos situacijos, kuriose nereikia kalbėti, stengiamasi „išnykti“.

„Žmogus nerimauja ne dėl pačios situacijos, o dėl to, kaip jis joje atrodys.“ – pabrėžia Adomas.

Kada nerimas virsta sutrikimu?

Normalu jaudintis prieš svarbų pokalbį ar viešą kalbėjimą. Tačiau socialinis nerimo sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai baimė pasikartoja nuolat, trukdo dirbti, mokytis, kurti santykius ir kai žmogus pradeda sistemingai vengti kasdienės veiklos.

Adomas pasakoja, kad nerimas tampa problema tada, kai „žmogus ima vengti situacijų ne dienomis, o metais“, nes tai iš esmės keičia gyvenimo kryptį.

Kaip gydomas socialinis nerimas: moksliniais įrodymais grįsti būdai

Laidoje išsamiai aptariami veiksmingi gydymo metodai. Adomas pabrėžia, kad psichoterapija – ypač kognityvinė elgesio terapija – yra vienas efektyviausių būdų, nes ji padeda suvokti ir keisti nerimą palaikančias mintis bei elgesį. Ekspozicija yra vienas pagrindinių principų – tai nuoseklus, saugus susidūrimas su situacijomis, keliančiomis nerimą.

Kai kuriems pacientams skiriami ir vaistai, kurie padeda atstatyti smegenų biocheminę pusiausvyrą. Svarbiausia – suprasti, kad socialinis nerimas yra įveikiamas, o pagalba prieinama.

Socialinis nerimas šiandien: kodėl jo tik daugėja?

Adomas atkreipia dėmesį į socialinių tinklų poveikį. Virtuali erdvė nuolat kuria lūkesčius būti nepriekaištingiems, o nuolatinė kitų žmonių nuomonė tampa greitai pasiekiama. Šiuolaikinis žmogus jaučiasi vertinamas ne tik realiose, bet ir skaitmeninėse situacijose.

Ši intensyvi stebėjimo kultūra prisideda prie nerimo didėjimo, ypač tarp jaunimo, kuriam svarbus socialinis statusas, tapatybė ir priklausymas grupei.

Adomo žinutė klausytojams

Laidos pabaigoje Adomas primena, kad nerimas nėra žmogaus kaltė ir nėra silpnumo ženklas. Tai išmoktas reakcijų rinkinys, kurį galima perrašyti. Jo žodžiais:

„Nerimas pats savaime nėra blogas. Blogai tampa tada, kai jis ima valdyti žmogaus gyvenimą.“