Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina Geologijos įmonių asociacijos vadovą Saulių Gegiecką ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėją doc. dr. Gintarą Žaržojų. Pokalbis apima geologijos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje – nuo jaunimo pasirinkimo studijuoti šį mokslą iki klimato kaitos, potvynių ir saugios statybos principų.

Laidos metu aptariama, kaip keičiasi klimato sąlygos Lietuvoje, kokią įtaką daro sniegingos žiemos ir staigus pavasario polaidis, kokių pavojų gali kelti šlaitai, gruntiniai vandenys bei netinkamai pasirinkta statybos vieta.

Kelias į geologiją

Pokalbio pradžioje pašnekovai prisimena savo kelią į geologijos mokslą. Nors dažnai šį pasirinkimą lemia atsitiktinumas ar draugų įtaka, vėliau šis mokslas tampa viso gyvenimo profesija.

„Kai pradedi mokytis, pradedi dirbti, įsijauti į tą mokslą – jis pradeda patikti ir atrandi savo kelią.“

Geologija ilgą laiką buvo siejama su ekspedicijomis, kelionėmis ir tyrinėjimais. Šiandien ji vis labiau siejama su globaliais iššūkiais – klimato kaita, tvarumu ir aplinkos apsauga.

„Geologija iš principo yra mokslas apie Žemę – kaip ji veikia ir kaip mes galime suprasti jos procesus.“

Lietuviška žiema ir potvynių rizika

Vienas svarbiausių laidos akcentų – šių metų žiemos sąlygos ir galimas pavasario polaidis. Ekspertai pažymi, kad didelis sniego kiekis gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.

Sniego tirpsmas papildo gruntinius vandenis, tačiau jei tirpsmas staigus, vanduo gali sukelti vietinius potvynius, ypač urbanizuotose teritorijose.

„Jeigu viskas susiklostys palankiai, sniegas papildys gruntinius vandenis. Jeigu ne – vanduo plūstels per pažemėjimus ir gali atsirasti potvyniai.“

Didžiausi iššūkiai kyla miestuose, kur didelė dalis paviršiaus yra padengta asfaltu ar betonu. Tokiose vietose vanduo sunkiau susigeria į gruntą ir greičiau patenka į infrastruktūros sistemas.

Vilnius – miestas ant šlaitų

Vilnius pasižymi sudėtingu reljefu – čia gausu šlaitų, kalvų ir skirtingų geologinių sluoksnių. Tai reiškia, kad net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, staigus atšilimas ar didelis kritulių kiekis, gali sukelti šlaitų nestabilumą.

„Kai į įšalusį gruntą pradeda tekėti vanduo, jis pasidaro sunkesnis ir šlaitai gali pradėti slinkti.“

Pasak specialistų, didžiausia problema kyla ten, kur žmogus pats pakeičia natūralią šlaito struktūrą – statybomis, kasimais ar netinkamais tvarkymo darbais.

Kodėl būtini geologiniai tyrimai

Didelė pokalbio dalis skirta vienai dažniausių klaidų – statyboms be išsamių geologinių tyrimų. Nors tyrimai kainuoja palyginti nedaug, žmonės dažnai jų atsisako bandydami sutaupyti.

Tačiau pasekmės gali būti labai brangios.

„Visada pigiau iš karto pastatyti gerai, negu vėliau remontuoti.“

Geologiniai tyrimai leidžia nustatyti grunto savybes, gruntinio vandens lygį ir parinkti tinkamus pamatus bei lietaus vandens sistemas. Be šios informacijos projektuotojai dažnai remiasi spėjimais.

„Žinios apie gruntą ir sklypą leidžia suprojektuoti namą taip, kad vėliau nekiltų problemų.“

Tvarumas prasideda nuo geologijos

Laidoje taip pat pabrėžiama, kad geologija yra vienas svarbiausių mokslų kalbant apie tvarumą ir klimato kaitą. Geologiniai tyrimai leidžia suprasti, kaip formavosi mūsų aplinka ir kaip ji gali keistis ateityje.

„Tik per geologiją mes galime suprasti, kaip buvo anksčiau ir prognozuoti, kas bus ateityje.“

Todėl geologai tampa vis svarbesni sprendžiant vandens išteklių, infrastruktūros ir klimato pokyčių klausimus.

Patarimai gyventojams

Laidos pabaigoje ekspertai pateikia paprastą, bet svarbų patarimą visiems planuojantiems statybas ar gyvenantiems rizikingose teritorijose.

„Visada reikia pasitikėti specialistais ir nesivadovauti vien kaimyno patirtimi.“

Tinkami tyrimai, atsakingas projektavimas ir supratimas apie geologines sąlygas gali padėti išvengti tiek finansinių nuostolių, tiek pavojų gyvenamajai aplinkai.