Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina „Vilniaus Arkos“ bendruomenės „Betzata“ gyvenimo namų vadovę Rasą Baronienę ir šios bendruomenės darbuotoją Anil Pokharel, atvykusį iš Nepalo. Pokalbyje gvildenamos bendrystės, žmogiško ryšio ir pagalbos temos, atskleidžiant, kaip kasdien kuriami tikri namai žmonėms su intelekto negalia ir kaip skirtingos kultūros susitinka per rūpestį, pagarbą ir bendrą gyvenimą.
Kas yra „Betzata“ gyvenimo namai?
„Betzata“ gyvenimo namai – tai „Vilniaus Arkos“ bendruomenės dalis, kurioje žmonės su intelekto negalia gyvena ne atskirai nuo visuomenės, o kaip aktyvūs bendruomenės nariai. Čia kuriama aplinka, panaši į įprastus namus, kur svarbios kasdienės veiklos – maisto ruošimas, bendri sprendimai, šventės ir ramūs pokalbiai. Pasak Rasos Baronienės, pagrindinis tikslas – suteikti žmogui ne tik saugumą, bet ir orumo jausmą.
„Mes norime, kad žmogus jaustųsi ne globojamas, o gyvenantis.“
Bendruomenė vietoje hierarchijos
Vienas kertinių „Vilniaus Arkos“ principų – atsisakyti griežtos hierarchijos ir kurti lygiavertį santykį tarp gyventojų ir darbuotojų. Čia visi turi balsą ir galimybę prisidėti prie bendro gyvenimo. Toks požiūris skatina savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir tarpusavio pagarbą. Rasa Baronienė pabrėžia, kad bendruomeninis gyvenimas leidžia pamatyti kiekvieno žmogaus stiprybes, o ne tik jo negalią.
Anil Pokharel kelias: nuo Nepalo iki Vilniaus
Atvykęs iš Nepalo, Anil Pokharel „Betzata“ namuose rado ne tik darbą, bet ir prasmę. Skirtinga kultūra ir kalba netapo kliūtimi – kasdienis buvimas kartu padėjo greitai užmegzti ryšį su bendruomenės nariais. Anil pasakoja, kad darbas čia išmokė jį kantrybės ir gebėjimo klausytis.
„Čia supratau, kad svarbiausia – būti su žmogumi“, – dalijasi jis.
Darbas, kuris keičia požiūrį į gyvenimą
Pokalbyje atsiskleidžia, kad darbas „Betzata“ namuose keičia ne tik gyventojų, bet ir darbuotojų gyvenimus. Kasdienė rutina moko lėtumo, buvimo dabartyje ir dėmesio mažiems dalykams. Darbuotojai tampa bendruomenės dalimi, o ne tik paslaugos teikėjais.
„Gyvendamas čia supranti, kad laimė labai paprasta“
Kodėl tokios bendruomenės svarbios miestui?
„Vilniaus Arka“ ir „Betzata“ gyvenimo namai rodo, kad miestas gali būti atviras visiems savo gyventojams. Tokios iniciatyvos keičia visuomenės požiūrį į negalią, mažina atskirtį ir skatina įtrauktį. Jos primena, kad tikras miesto stiprumas matuojamas ne infrastruktūra, o gebėjimu priimti skirtingus žmones ir kurti bendrą gyvenimą.
