Laidoje „Sostinės horizontai“ šį kartą pasukamas žvilgsnis į Dzūkiją – regioną, kuris vis dažniau minimas kaip vieta, kurioje norisi ne tik pakeliauti, bet ir pabūti. Vedėjas Tomas Juknevičius kartu su laidos svečiais kalbasi apie tai, kodėl Dzūkija tampa traukos centru, kuo ji skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų ir kodėl šiandien žmonėms vis svarbesnės tampa ne paviršinės pramogos, o gilesnės patirtys.

Pokalbyje dalyvauja Marius Valukynas – Merkinės patriotas, vienas iš „Aukštosios Liškiavos SPA“ įkūrėjų, ir Audrius Martinkėnas – „Kelionių laiko“ rinkodaros vadovas, kasdien dirbantis su žmonėmis, ieškančiais prasmingų kelionių Lietuvoje ir už jos ribų.

Dzūkijos magija: ne sukurta, o išgyventa

Pasak Mariaus Valukyno, Dzūkijos išskirtinumas nėra dirbtinai sukonstruotas. Tai kraštas, kuriame svarbiausi elementai – gamta ir žmonės.

„Džūkijos magija prasideda nuo pačios Dzūkijos. Gyvenam praktiškai jos širdyje, tai tą magiją tiesiog turim gyvendami“, – sako jis.

Miškai, upės, kraštovaizdis ir bendruomeniškumas kuria aplinką, kurioje natūraliai gimsta noras likti, kurti ir grįžti. Anot pašnekovo, žmonės vis dažniau ieško būtent tokio natūralumo – ne dekoratyvaus, o tikro.

„Tai yra gamta ir geri žmonės. O geri žmonės kuria gerą aurą“, – pabrėžia jis.

Istorija, kuri tampa patirtimi

Laidoje nemažai dėmesio skiriama ir istorijai – ypač tam, kaip ji pateikiama šiandien. Marius Valukynas pabrėžia, kad istorija tampa gyva tada, kai ją galima ne tik išmokti, bet ir pamatyti.

„Jeigu istorinį faktą galima pamatyti nuvažiavus gyvai į vietą, tai jis įgauna visai kitą reikšmę“, – teigia jis.

Merkinės kraštas, Liškiava, muziejai, piliakalniai ir vietiniai gidai leidžia lankytojams ne tik sužinoti, bet ir pajusti istoriją. Ypač svarbus vaidmuo čia tenka vietiniams žmonėms, kurie pasakoja ne iš vadovėlio, o iš asmeninio santykio su vieta.

Gastronomija – kaip kelionės dalis, o ne tikslas

Dzūkijos gastronominis paveldas laidoje pristatomas kaip viena iš sudėtinių patirties dalių. Nei Marius Valukynas, nei Audrius Martinkėnas nemano, kad vien maistas gali tapti pagrindine kelionės priežastimi.

„Gastronominis paveldas žmones traukia, bet jis nėra vienintelis dalykas, kuris gali pritraukti“, – sako M. Valukynas.

Svarbu visuma: gamta, istorija, architektūra ir galimybė pačiam įsitraukti. A. Martinkėnas akcentuoja, kad šiandien žmonėms nebeužtenka tik paragauti.

„Žmonėms įdomu, kaip tas produktas atsirado, kokia jo istorija, kiek laiko jis gaminamas ir kas jį gamina“, – pasakoja jis.

Kelionė be streso: kodėl žmonės renkasi organizuotas išvykas

„Kelionių laiko“ patirtis rodo, kad vis daugiau žmonių ieško kelionių, kuriose nereikėtų niekuo rūpintis. Tokios išvykos tampa poilsio forma.

„Tau nereikia vairuoti, planuoti, rinkti informacijos. Tu tiesiog mėgaujiesi“, – sako A. Martinkėnas.

Tokiose kelionėse gimsta ir socialinis ryšys – žmonės bendrauja, dalijasi patirtimis ir dažnai po kelionės palaiko ryšį.

„Žmonės tikrai susidraugauja ir po kelionių palaiko ryšius“, – pastebi jis.

Miško SPA ir vidinės ramybės paieškos

Aukštosios Liškiavos SPA koncepcija gimė iš noro pasiūlyti žmogui ne prabangą, o ramybę.

„Mūsų tikslas – kad žmogus atvykęs susilietų su gamta ir pamirštų savo kasdienes roles“, – pasakoja M. Valukynas.

Riboti srautai, miško aplinka, natūralumas ir dėmesys detalėms tampa priešingybe masinio turizmo modeliams. Čia svarbiausia ne kiekybė, o patirtis.

Dzūkija kaip visuma, o ne atskiri objektai

Laidos pabaigoje aiškiai nuskamba pagrindinė mintis – Dzūkijos stiprybė slypi visumoje. Ne viename objekte ar atrakcijoje, bet tame, kaip viskas susijungia į vieną patirtį.

„Žmonės nori tikrų dalykų – to, kas yra iš gamtos, istorijos ir žmonių“, – apibendrina A. Martinkėnas.

Dzūkija šiame pokalbyje atsiskleidžia kaip regionas, kuris neskuba, bet leidžia sustoti. O būtent to, panašu, šiandien ieško vis daugiau keliautojų.