Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina Lietuvos biatlono rinktinės narį, olimpietį Karolį Dombrovskį ir Vilniaus rajono sporto centro direktorių Marijaną Kačanovskį. Tai atviras ir gilus pokalbis apie kelią nuo mokyklinių slidžių iki starto olimpinėse žaidynėse Italijoje.

Pirmieji žingsniai: būreliai, šeima ir disciplina

Karolio sportinis kelias prasidėjo dar mokykloje Nemenčinėje. Iš pradžių sportas buvo tik viena iš daugelio veiklų – tautiniai šokiai, lengvoji atletika, slidinėjimas. Tačiau būtent žiemos sportas tapo kryptimi, kuri pakeitė gyvenimą.

„Aš manau, vis dėlto viskas prasidėjo nuo šeimos“, – pasakoja sportininkas. Anot jo, aktyvus gyvenimo būdas namuose, tėčio žygiai su slidėmis ir nuolatinis užimtumas padėjo suformuoti discipliną bei atsakomybę.

Marijanas Kačionovskis prisimena jauną Karolį kaip gabų ir motyvuotą mokinį, kuris išsiskyrė ištverme bei charakteriu. Būtent kryptingas darbas, trenerių palaikymas ir nuoseklumas tapo pamatu ateities rezultatams.

Motyvacija: Lietuvos rinktinės striukė su Vyčiu

Vienas stipriausių impulsų jaunam sportininkui buvo pirmoji rinktinės apranga.

„Man tai buvo kažkas kosminio – užsidėti striukę su Vyčiu ir Lietuvos užrašu ant nugaros“, – prisimena Karolis.

Simboliai, komandos jausmas ir noras priklausyti elitui tapo vidine varomąja jėga. Nuo pirmųjų startų Lietuvos čempionatuose iki jaunimo rinktinės – progresas buvo nuoseklus ir uždirbtas darbu.

Studijos ir pasirinkimai: sportas ar kita kryptis?

Baigęs mokyklą, Karolis pasirinko ne iš karto sporto kryptį. Studijavo maitinimo organizavimą, domėjosi kulinarija, vėliau baigė sporto vadybos magistrą. Tai atskleidžia platesnį požiūrį į gyvenimą ir suvokimą, kad sportininko kelias nėra vienintelis tapatybės pagrindas.

„Nuo tam tikro laiko nustojau sakyti „niekada“, – atvirauja jis. – Mokykloje sakiau, kad profesionaliam sporte tikrai nebūsiu.“

Gyvenimas parodė kitaip.

Atranka į olimpines žaidynes: psichologinė kova

Vienas sudėtingiausių etapų – atranka į olimpines žaidynes. Kova vyko iki paskutinės dienos.

„Kelios akimirkos buvo, kur nesusitvarkiau psichologiškai“, – pripažįsta sportininkas.

Ilgametis darbas su sporto psichologu, varžybinė patirtis ir fizinis pasirengimas tapo lemiamais faktoriais. Anot Karolio, šiandien startas Lietuvos čempionate ar olimpinėse žaidynėse emocine prasme skiriasi mažiau nei galėtų atrodyti – viską lemia pasirengimas.

Skirtingos kartos – skirtingos sąlygos

Marijanas Kačionovskis dalijasi prisiminimais apie savo sportinę karjerą ir akcentuoja, kaip stipriai pasikeitė sporto infrastruktūra. Šiandien biatlonas –-technologiškai ir finansiškai sudėtinga sporto šaka, reikalaujanti didelių investicijų.

Vis dėlto, kaip pabrėžia pašnekovai, svarbiausia lieka ne inventorius, o žmonės – treneriai, šeima, bendruomenė.

Sportas kaip vertybė

Pokalbyje daug dėmesio skiriama jaunimo užimtumui ir sporto reikšmei formuojant asmenybę. Anot Marijano, sportas padeda išvengti klaidų ir suteikia kryptį. Karolis tam pritaria, akcentuodamas pavyzdžio svarbą.

„Kai esi užimtas, tu neturi laiko ieškoti kvailų nuotykių“, – sako olimpietis.

Žvilgsnis į ateitį

Ar Karolis taps treneriu? Ar grįš dirbti su jaunimu? Jis neatmeta tokios galimybės.

„Padirbėti su vaikais tikrai neatsisakyčiau“, – teigia sportininkas.

Tai pokalbis apie svajonę, kuri gimė mažame mieste, apie discipliną, kuri formavo charakterį, ir apie olimpines žaidynes, kurios tapo daugelio metų darbo rezultatu. Tai istorija apie žmogų, kuris savo kelią įveikė nuosekliai – nuo pirmų slidžių iki starto didžiausioje sporto arenoje.