Laidos vedėjas Tomas Juknevičius kalbina Vilniaus rajono poliklinikos direktorių Evaldą Navicką – gydytoją, sveikatos sistemos organizatorių, buvusį farmacijos industrijos vadovą ir žmogų, kuris per kelis dešimtmečius sukaupė unikalią patirtį tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Pokalbis aprėpia ne tik asmeninį profesinį kelią, bet ir plačią diskusiją apie tai, kur šiandien juda Lietuvos medicina, kokie sprendimai būtini ir kodėl pacientas turi likti visų reformų centre.

Kelias į mediciną ir pirmasis „žingsnis į Europą“

Evaldo Navicko profesinis kelias prasidėjo Zarasuose, o rimtesnis lūžis įvyko pasirinkus studijas Tartu universitete. Būtent čia, jo teigimu, susiformavo požiūris į laisvę, saviraišką ir europietišką akademinę kultūrą.

„Tartu universitetas buvo ta mokykla, kurioje jauni žmonės galėjo tikrai save realizuoti, laisvai jaustis. Tai buvo toks žingsnis iš Zarasų kaimo į Europą.“

Studijos sporto medicinos srityje, aktyvus sportas ir tarptautinė aplinka tapo pamatu vėlesniems sprendimams – nuo chirurgijos iki sveikatos priežiūros organizavimo.

Nuo gydytojo prie vadybininko: farmacijos industrijos patirtis

Ilgus metus praleidęs tarptautinėse farmacijos kompanijose, Evaldas Navickas įgijo ne tik vadybos, bet ir strateginio planavimo, rinkodaros bei komandinio darbo patirties. Šis etapas, pasak jo, tapo esminiu formuojant gebėjimą valdyti dideles organizacijas.

„Tai buvo pagrindas mano vadybiniam supratimui – žinios, patirtis, gebėjimas skaičiuoti, modeliuoti ir pritaikyti sprendimus.“

Būtent čia susiformavo požiūris, kad medicina negali būti tik klinikinė veikla – ji turi būti valdoma kaip sudėtinga, nuolat besikeičianti sistema.

Lyderystė ir pasidalinta atsakomybė

Grįžęs į viešąjį sektorių, Evaldas Navickas pradėjo diegti modernios vadybos principus – tikslų kėlimą, rodiklių analizę, ilgalaikį planavimą ir komandinius sprendimus. Tačiau svarbiausiu akcentu jis laiko ne skaičius, o žmones.

„Perspektyvios organizacijos yra tos, kuriose yra pasidalinta lyderystė. Jeigu vienas iš lyderių iškrenta, organizacija vis tiek veikia.“

Jo manymu, tik stipri komanda gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir nuoseklius pokyčius.

Eilės, prieinamumas ir miesto strategija

Viena jautriausių temų – pacientų eilės ir paslaugų prieinamumas Vilniuje bei jo rajonuose. Navickas atvirai kalba apie būtinybę konsoliduoti įstaigas, efektyviau paskirstyti srautus ir mokytis iš užsienio patirčių.

„Sprendimų yra. Jeigu žmogus turi siuntimą, jis gali būti priimtas tą pačią dieną. Reikia tik teisingai paskirstyti pacientų srautus.“

Pokalbyje aptariami Belgijos, Nyderlandų, Estijos modeliai, triažas, mobilios ambulatorijos ir galimybės pasiekti atokiausių vietovių gyventojus.

Prevencija – investicija į ateitį

Didelė laidos dalis skiriama prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir visuomenės požiūriui į sveikatą. Ypač akcentuojamas vyrų nenoras tikrintis ir šeimos gydytojo komandos vaidmuo.

„Ne tada, kai jau labai blogai, o tada, kai sulaukei tam tikro amžiaus. Kaip automobilis važiuoja į techninę apžiūrą, taip žmogus turėtų ateiti į profilaktinį patikrinimą.“

Navickas pabrėžia, kad prevencinės programos gali kardinaliai pakeisti ligų statistiką per dešimtmečius.

Senstanti visuomenė ir nauji priežiūros modeliai

Kalbama ir apie vieną didžiausių ateities iššūkių – senstančią visuomenę. Planuojami dienos stacionarai, slaugos ligoninės ir paslaugos, padedančios šeimoms rūpintis artimaisiais.

„Mes planuojame dienos stacionarus demencija ir sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, kad šeimos galėtų išlaikyti artimuosius namuose, bet gautų profesionalią pagalbą.“

Ar egzistuoja idealus sveikatos modelis?

Pokalbio pabaigoje – filosofinis žvilgsnis į skirtingas pasaulio sveikatos sistemas ir jų ribotumus.

„Jeigu aš žinočiau modelį, kuris veikia visame pasaulyje, mes gyventume kaip rojuje.“

Tačiau, pasak Evaldo Navicko, svarbiausia – nuosekliai ieškoti sprendimų, derinti socialinį teisingumą, efektyvumą ir žmogiškumą.