Laidoje „Sostinės horizontai“ Tomas Juknevičius kalbina Vilniaus vicemerę Donaldą Meiželytę apie miesto švietimo sistemą, darželių pokyčius, integraciją, muzikos mokyklas ir bendruomenių stiprinimą. Tai atviras, energingas ir turiningas pokalbis apie tai, kaip sostinė kuria aplinką vaikams ir šeimoms.

Kelias į Vilnių: pažadas sau

Pokalbis prasideda nuo asmeninės istorijos. Dar būdama penkerių, užlipusi ant Bokšto kalno ir pažvelgusi į miesto panoramą, Donalda sau pažadėjo, kad čia gyvens. Tas pažadas išsipildė – nuo studijų, darbo žurnalistikoje ir kultūroje iki politinės atsakomybės už vieną svarbiausių miesto sričių.

„Užlipome į Bokšto kalną ir aš pasakiau – čia gyvensiu. Ir viskas.“

Ji prisimena, kad žurnalistikos studijos suformavo svarbiausią principą – smalsumą ir tiesos paiešką kaip gyvenimo būdą.

„Mes patyrėme tą supratimą, kad žurnalistika – tai gyvenimo būdas.“

125 darželiai – sistema, kuri keičiasi iš esmės

Vilniuje veikia 125 savivaldybės darželiai. Vicemerė pabrėžia, kad per pastaruosius dvejus metus įvyko ne kosmetiniai, o sisteminiai pokyčiai: atnaujintos ugdymo programos, diegiamas patyriminis mokymas, stiprinama ankstyvojo skaitymo programa, kuriamos skaitymo erdvės.

„Ugdymas yra patyriminis. Vaikai mokosi net nesuprasdami, kad mokosi.“

Didelis dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui – kiekvienoje grupėje finansuojamas papildomas pedagogų etatas, dirba fizinio ugdymo specialistai, atnaujinamos lauko aikštelės. Darželiai tampa ne tik priežiūros vieta, bet ir aktyvia ugdymo erdve.

Taip pat vyksta infrastruktūros atnaujinimas – keičiami vamzdynai, gerinamos darbo sąlygos, diegiamos saugumo sistemos. Tai leidžia įstaigoms veikti stabiliai ir saugiai.

Ankstyvasis ugdymas – investicija į ateitį

Vienas svarbiausių akcentų – vietų plėtra patiems mažiausiems. Nuo rugsėjo planuojama beveik 80 grupių vienerių metų vaikams.

„Grupėse po 10 vaikų, dvi pedagogės ir auklėtoja – tai tobula adaptacijai ir saugumui.“

Tai padeda šeimoms greičiau grįžti į darbo rinką ir užtikrina kokybišką, individualizuotą ugdymą nuo pat ankstyvo amžiaus.

Integracija per kalbą ir bendruomenę

Vilniuje gyvena dešimtys tūkstančių kitataučių šeimų. Anksčiau veikė 181 grupė rusų ugdomąja kalba, tačiau per pastaruosius metus jų skaičius kryptingai mažinamas, pereinant prie dvikalbio modelio.

„Vaikas sako – aš nekalbu lietuviškai, aš žaidžiu.“

Dvikalbis ugdymas leidžia vaikams natūraliai įsilieti į lietuvišką aplinką, o kartu padeda integruotis ir tėvams – dažnai jie mokosi kalbos kartu su vaikais.

Muzikos mokyklos – išskirtinis Lietuvos modelis

Vilniuje veikia 10 muzikos ir meno mokyklų, kurioms skiriamas solidus finansavimas. Tai modelis, kurio, pasak vicemerės, neturi nė viena kita šalis – dvi individualios specialybės pamokos per savaitę, ansamblinis muzikavimas, koncertai, kelionės.

„Nei viena šalis neturi tokio modelio kaip Lietuva su meno ir muzikos mokyklomis.“

Muzika čia suvokiama ne tik kaip profesionalumo siekis, bet ir kaip emocinio augimo, bendrystės bei saviraiškos forma.

Bendruomenės ir kultūra – visur aplink mus

Kultūra, pasak pašnekovės, nėra tik koncertų salės ar teatrai. Ji vyksta darželiuose, bibliotekose, bendruomenių centruose, sporto aikštynuose. Miestas investuoja ne tik į infrastruktūrą, bet ir į emocinę aplinką, mokytojų gerovę, bendradarbiavimo kultūrą.

„Švietime svarbiausia, kad mokytojai jaustųsi vertinami, gerbiami ir mylimi.“