Laidoje „Skanus Vilnius“ vedėjas Arūnas Starkus kalbina Mantą Leskauską – belgiško šokolado „Leonidas“ parduotuvės Vilniuje vadovą. Pokalbyje atsiveria šokolado istorijos, tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos: nuo senųjų receptų iki naujų skonių, nuo triufelių atsiradimo istorijų iki šokolado ragavimo ritualų.

Šeimos verslas, gyvuojantis daugiau nei šimtmetį

„Leonidas“ istorija prasidėjo dar 1913 metais, kai Belgijoje buvo užregistruotas šokolado prekės ženklas, kuris vėliau išaugo į vieną didžiausių belgiško šokolado gamintojų pasaulyje. Įdomu tai, kad iki šiol šį verslą valdo įkūrėjo šeimos nariai.

Mantui Leskauskui ši istorija yra ypatinga ir dėl to, kad būtent įkūrėjo palikuonys patvirtino verslo planą, leidusį atidaryti „Leonidas“ franšizę Lietuvoje.

„Tai šeimos verslas, prasidėjęs nuo labai mažos arbatinės ir pavirtęs vienu didžiausių belgiško šokolado gamintojų pasaulyje.“

Šiandien Vilniuje veikia parduotuvė senamiestyje, o kartu sparčiai auga ir internetinė prekyba.

Praline – belgiško šokolado pasididžiavimas

Belgijoje vienas svarbiausių šokolado produktų yra praline – šokoladiniai saldainiai su įdaru. Būtent Belgijoje gimė idėja šokoladą papildyti įvairiais kremais ir skoniais.

Įdarų įvairovė gali būti labai plati: nuo švelnaus sviestinio kremo iki karamelės ar lazdynų riešutų.

„Belgijoje praline vadinamas bet koks šokoladas su įdaru- tai yra pagrindinis produktas.“

Vienas žinomiausių įdarų yra ganašas – šokolado ir grietinėlės kremas, kuris pasižymi švelnia tekstūra ir tirpsta burnoje.

Triufeliai – atsitiktinumo rezultatas

Triufeliai laikomi vienu rafinuočiausių šokolado desertų. Jie taip pat gaminami iš ganašo, tačiau pasižymi apvalia forma ir yra apibarstyti kakavos milteliais.

Pasak Manto Leskausko, jų atsiradimo istorija – gana netikėta.

„Vienam belgų šokolado meistrui prieš Kalėdas pritrūko šokolado, todėl jis šokolado masę tiesiog išvoliojo kakavos milteliuose. Jam tai priminė triufelį – taip ir gimė pavadinimas.“

Šiandien triufeliai gali būti įvairių rūšių – nuo klasikinių iki papildytų alkoholio natomis ar vaisiniais įdarais.

Naujos šokolado tendencijos

Nors šokolado tradicijos siekia šimtmečius, skoniai nuolat keičiasi. Kiekvienais metais kuriami nauji receptai ir eksperimentuojama su skirtingais ingredientais.

Pastaruoju metu populiarėja egzotiniai vaisių įdarai – pasifloros, mango ar juodųjų serbentų.

„Kiekvienais metais sukuriama apie 20–30 naujų receptų, ir jie dažnai atspindi šiuolaikines skonio tendencijas.“

Taip pat atsiranda ir naujų produktų formų – pavyzdžiui, šokoladiniai šerbetai, kurie skirti vasarai.

Ar šokoladas gali būti sveikas?

Dažnai diskutuojama, ar šokoladas yra sveikas pasirinkimas. Pasak Mantų Leskausko, svarbiausia yra saikas.

„Jeigu per dieną suvalgysite apie 20-25 gramus juodo šokolado, kuriame yra bent 70 procentų kakavos, jis gali turėti net teigiamą poveikį.“

Toks šokoladas gali pagerinti savijautą ir net skatinti koncentraciją.

Belgai ir lietuviai šokoladą valgo skirtingai

Belgijoje šokoladas dažnai yra kasdienis desertas – nedidelė dėžutė šokoladinių saldainių gali būti tiesiog įprastas užkandis namuose.

Lietuvoje situacija kitokia – čia šokoladas dažniau perkamas kaip dovana.

„Belgams šokoladas nėra dovana – tai tiesiog kasdienis desertas, kurį nusiperki sau.“

Šokolado ragavimo ritualas

Galiausiai šokoladas gali tapti ir savotišku ritualu – trumpa pauze dienoje.

Kai kurie žmonės šokoladą ragauja labai sąmoningai: atsisėda, atsigeria kavos ir skiria kelias minutes tik skoniui.

„Jie atsisėda, nieko kito nedaro, atsigeria kavos, kanda šokoladą ir tuo momentu gyvena.“

Tokios akimirkos leidžia trumpam sustoti ir pasimėgauti skoniu bei akimirka.