„Skanus Vilnius“ Arūnas Starkus kalbina Kamilę Bartusevičiūę, restorano ir viešbučio someljė, 2022 m. geriausią Lietuvos someljė. Pokalbyje aptariamos vyno rinkos tendencijos, svečių pasirinkimai ir profesijos vidinė dinamika.

Someljė profesija ir moterų vaidmuo

Pokalbis pradedamas nuo klausimo apie profesijos „vyriškumą“. Pašnekovė pabrėžia, kad bendruomenė yra atvira ir palaikanti, nors istoriškai vyrų šioje srityje daugiau. Moterų skaičius auga, o Baltijos šalyse netrūksta iškilių specialisčių. Profesijoje svarbiausia kompetencija ir pasitikėjimas, o asmeninės preferencijos neišvengiamai atsispindi rekomendacijose.

Pasitikėjimas ir komforto zona

Restorane dažna situacija – svečias prašo rekomendacijos. Someljė tikslas nėra drastiškai keisti skonį, bet švelniai išvesti už komforto zonos ribų, pasiūlant stilistiškai artimą, bet naują pasirinkimą. Lietuviai, ypač sugrįžtantys svečiai, dažniau pasitiki rekomendacijomis, tuo tarpu užsieniečiams kartais reikia daugiau drąsos.

Lietuviški gėrimai ir midus

Restorane siūlomi lietuviški vaisių ir uogų vynai bei midus. Užsieniečiams, ypač iš JAV ar Australijos, midus dažnai būna visiškai nepažįstamas, tuo tarpu europiečiams – suprantamesnis. Pastebimas lietuviškų gamintojų augimas, o ateityje tikimasi didesnio vietinių vynuogių vynų vaidmens.

Putojančio vyno kategorijos augimas

Lietuvoje daugiau nei 30 proc. parduodamo vyno sudaro putojantis. Pastebima, kad svečiai vis dažniau renkasi tradicinio metodo putojančius vynus – crémant, cava, corpinnat, taip pat domisi pet-nat. Šampanas išlieka stabilus segmentas, tačiau auga susidomėjimas kitais regionais ir stiliais.

Taip pat aptariamas cava pasiūlos mažėjimas dėl klimato iššūkių ir kainų kilimas aukštesnėse kategorijose.

Nealkoholiniai putojantys gėrimai

Restorane stipriai auga nealkoholinių alternatyvų segmentas. Ypač išskiriamos Lietuvoje gaminamos putojančios arbatos, kurios, pasak pašnekovės, šiuo metu yra populiariausias pasirinkimas šioje kategorijoje. Tai išskirtinis Lietuvos restoranų bruožas.

Sezoniškumas ir stiliaus lengvėjimas

Svečio pasirinkimai stipriai priklauso nuo sezono. Šiltuoju laikotarpiu vyrauja burbuliukai ir lengvi balti vynai, šaltuoju – intensyvesni baltieji ar prieskoniški raudoni. Pastebima, kad vis daugiau svečių renkasi lengvesnio stiliaus raudonuosius vynus.

Rūgštis kaip derinimo pagrindas

Pokalbyje akcentuojama rūgšties svarba – ji lemia vyno ilgaamžiškumą ir derėjimą su maistu, ypač jei patiekale yra riebesnių elementų. Nors žodis „rūgštus“ dažnai kelia neigiamas asociacijas, profesionaliame kontekste tai – vienas svarbiausių kokybės rodiklių.

Pinot noir geografija

Kalbant apie pinot noir, pabrėžiama, kad ši vynuogė neturėtų būti siejama tik su Burgundija. Vaisinės išraiškos galima ieškoti Naujojoje Zelandijoje, sodresnių versijų – Italijoje, subtilumo – Vokietijoje ar Austrijoje. Lietuviai šią vynuogę dažnai įvardija tarp mėgstamiausių.

Desertai ir desertiniai vynai

Desertas įvardijamas kaip paskutinis vakaro įspūdis. Desertiniai vynai, nors kartais primiršti, išlieka svarbi kategorija. Dėl cukraus koncentracijos juos dažnai lengviau derinti nei sausus vynus. Taip pat aptariama desertinės „Café de Pats“ veikla ir saldžiųjų derinių galimybės.

Didžestyvai ir saikingumas

Po vakarienės svečiai renkasi desertinį vyną, arbatą arba stiprintuosius gėrimus. Pastebima, kad vartojimas tampa saikingesnis, renkamasi lengvesni stiliai ir mažesnis alkoholio kiekis.

Someljė bendruomenė ir emocija

Varžybos įvardijamos kaip profesinio augimo katalizatorius, padedantis atrasti bendruomenę. Pabrėžiama, kad someljė profesija yra neatsiejama nuo emocijos ir žmogiško ryšio – to negali pakeisti dirbtinis intelektas.