Laidoje „Skanus Vilnius“ vedėjas Arūnas Starkus kalbina Jolitą Bernotienę – knygos „Džiaugsmo virtuvė“ autorę, kuri Lietuvoje populiarina Šv. Hildegardos Bingenietės mokymą. Pokalbis atveria platesnį požiūrį į mitybą ir sveikatą, kviesdamas į jas žvelgti ne tik kaip į fizinius procesus, bet kaip į visuminę žmogaus gyvenimo dalį. Tai pasakojimas apie tai, kaip viduramžių išmintis gali būti pritaikoma šiandien, ieškant balanso tarp kūno, emocijų ir kasdienės rutinos

Holistinis požiūris į žmogų

Hildegardos filosofija remiasi visumos principu – žmogus suvokiamas kaip kūno, proto ir dvasios vienybė. Pasak Jolitos Bernotienės, sveikata negali būti redukuojama vien į fizinius simptomus ar jų gydymą. Ji priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: santykio su savimi, aplinka, vidinių emocijų ir gyvenimo būdo.

„Sveikas žmogus gali būti tada, kai veikia keturi aspektai – ryšys su Dievu, ryšys su kosmosu, psichosomatika ir fizinis lygmuo.“

Šis požiūris leidžia suprasti, kad mityba yra tik viena iš visumos dalių, o tikroji sveikata atsiranda iš balanso tarp visų šių elementų.

Pavasaris ir gamtos ritmai

Pokalbyje daug dėmesio skiriama pavasariui – laikotarpiui, kai organizmas pereina iš žiemos į aktyvesnį metų laiką. Hildegardos mokyme pabrėžiama, kad gamta natūraliai pateikia produktus, kurie tuo metu yra reikalingi žmogui. Tai ne tik sezoninės daržovės ar augalai, bet ir jų savybės, padedančios organizmui prisitaikyti prie pokyčių.

„Pavasarį vieni pirmųjų augalų yra dilgėlės – jos karštos, o mums po žiemos reikia šilumos.“

Aptariama, kaip šie augalai gali būti įtraukiami į kasdienę mitybą, kaip juos paruošti ir kodėl svarbu atsižvelgti į jų poveikį organizmui.

Individuali mityba ir kūno pajautimas

Vienas esminių Hildegardos mokymo principų – individualumas. Nėra universalaus mitybos modelio, kuris tiktų visiems. Kiekvienas žmogus turi skirtingą virškinimo sistemą, skirtingus poreikius ir reakcijas į maistą.

„Tam tikri produktai vienam žmogui tiks, o kitam – ne. Tai nėra griežta dieta.“

Pokalbyje pabrėžiama, kad svarbiausia yra gebėjimas stebėti savo kūną ir suprasti, kas jam tinka. Tai apima ne tik produktų pasirinkimą, bet ir jų paruošimo būdus bei valgymo ritmą.

Maisto kokybė ir pasirinkimai

Laidoje aptariami konkretūs produktai ir jų vieta kasdienėje mityboje. Kalbama apie speltos kviečius, kurie laikomi universaliais ir tinkamais daugeliui žmonių, apie prieskonius, kurie ne tik suteikia skonį, bet ir padeda virškinimui. Taip pat diskutuojama apie cukrų ir druską – ne tiek jų atsisakymą, kiek sąmoningą pasirinkimą.

Hildegardos požiūris leidžia suprasti, kad svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kokios kokybės produktus pasirenkame, kaip jie apdorojami ir kaip veikia mūsų organizmą.

Džiaugsmo reikšmė sveikatai

Vienas iš išskirtinių šio pokalbio akcentų – džiaugsmo svarba. Hildegardos mokyme džiaugsmas nėra tik emocinė būsena, bet ir svarbus sveikatos komponentas. Šiuolaikinis mokslas, kaip aptariama laidoje, patvirtina šią idėją, pabrėždamas žarnyno ir emocinės būsenos ryšį.

„Dopaminas ir serotoninas didžiąja dalimi gaminasi žarnyne – vadinasi, maistas tiesiogiai veikia mūsų laimės jausmą.“

Tai leidžia pažvelgti į mitybą ne tik kaip į energijos šaltinį, bet ir kaip į veiksnį, formuojantį emocinę savijautą.

Gyvenimo ritmas ir protarpinis badavimas

Pokalbyje paliečiama ir šiandien aktuali tema – valgymo ritmas. Paaiškėja, kad protarpinio badavimo principai nėra naujovė, o turi gilias istorines šaknis.

„Vienuolynuose buvo valgoma du kartus per dieną – tarp valgymų išlikdavo ilgos pertraukos.“

Šis pavyzdys rodo, kad natūralus žmogaus ritmas gali būti paprastesnis nei šiuolaikinės mitybos rekomendacijos, o svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną.

Šis pokalbis – tai kvietimas permąstyti santykį su maistu ir gyvenimo būdu. Jis atskleidžia, kad sveikata nėra vien tik taisyklių laikymasis ar dietų sekimas, bet nuolatinis balanso ieškojimas. Hildegardos filosofija siūlo grįžti prie paprastumo, natūralumo ir sąmoningumo, kurie gali padėti geriau jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai.