Lietuvė vyndarė Prancūzijoje Jenia Vermillard jau daugiau nei dešimtmetį kuria vynus saulėtame Langedoko regione. Laidoje „Skanus Vilnius“ vedėjas Arūnas Starkus su pašnekove kalbasi apie netikėtai atrastą vyndarystę Prancūzijoje, senųjų vynuogių veislių išsaugojimą, ekologinę vyndarystę ir mažos intervencijos vyno gamybą. Į Pietų Prancūziją vos kelių mėnesių kelionei išvykusi Jenia tuomet dar nežinojo, kad ši šalis taps jos namais, o pažintis su būsimu vyru atvers kelią į naują profesiją ir nuosavos vyninės kūrimą.

Kelionė, turėjusi trukti keturis mėnesius

Prieš atvykdama į Prancūziją Jenia keletą metų gyveno Škotijoje. Noras geriau pažinti Prancūzijos kultūrą, kraštovaizdį ir gastronomiją paskatino suplanuoti keturių mėnesių kelionę. Tačiau gyvenimas pasisuko visai kita kryptimi.

„Sukūriau kelionę, kuri turėjo trukti tik keturis mėnesius. Tai buvo 2014 metų pavasarį, tačiau gyvenimas mane nuvedė ten, kur šiandien esu. Tai nebuvo planuota, bet galiu sakyti, kad buvo gyvenimo dovana“, – pasakoja Jenia.

Prancūzijoje ji sutiko būsimą vyrą Thibault, kuris tuo metu buvo įsigijęs seną vynuogyną. Kartu jie nusprendė imtis ambicingo projekto – atkurti maždaug dešimties hektarų apleistą vynuogyną ir pradėti kurti savo vynus.

Nuo farmacijos iki vyndarystės

Prieš tapdama vyndare Jenia dirbo farmacijos srityje. Nors profesinis pokytis buvo didelis, įgytos žinios padėjo geriau suprasti vyno gamybos procesus, vykstančias chemines reakcijas ir natūralios vyndarystės principus.

Vyndarystės ji mokėsi palaipsniui – pradėjo nuo kasdienių darbų vynuogynuose, tuo pat metu mokėsi prancūzų kalbos, vėliau lankė specializuotus kursus ir daug eksperimentavo.

„Klaidų gyvenime išvengti neįmanoma, nes daugiausia išmokstame darydami. Mano ankstesnė profesija – farmacija – suteikė gerą pagrindą, nes gaminant vyną svarbu suprasti, kas vyksta viso proceso metu“, – sako vyndarė.

Pirmuosius metus didžiausias dėmesys buvo skiriamas ne vyno gamybai, o vynuogyno atkūrimui. Senus ir derliaus beveik nebeduodančius vynmedžius reikėjo pakeisti naujais, pasirinkti tinkamas veisles bei galvoti ne tik apie artimiausius metus, bet ir apie ateinančias kartas.

Pamirštoms vynuogių veislėms – naujas gyvenimas

Viena svarbiausių Jenios ir jos vyro veiklos krypčių tapo senųjų vietinių vynuogių veislių išsaugojimas. Nors pasaulyje egzistuoja tūkstančiai skirtingų vynuogių veislių, didžioji dalis vyno gaminama vos iš kelių populiariausių.

Todėl vyndariai nusprendė ieškoti beveik pamirštų Langedoko regiono veislių, kurios ilgą laiką buvo nustūmtos į šalį. Dalis jų geriau prisitaikiusios prie karšto ir sauso Pietų Prancūzijos klimato, pasižymi gaivumu, didesniu rūgštingumu bei leidžia pagaminti lengvesnius, mažiau alkoholio turinčius vynus.

„Man buvo labai svarbu dirbti su vietinėmis vynuogių veislėmis, kurios yra kilusios iš šio regiono, ir suteikti joms naują gyvenimą“, – teigia Jenia.

Šiandien maždaug pusėje dešimties hektarų vynuogyno auginama apie dešimt skirtingų senųjų vietinių veislių. Kai kurios jų vyninamos atskirai, kad ragaujantis žmogus galėtų pažinti konkrečios vynuogės savitumą.

„Vynas iš vienos vynuogių veislės yra tarsi žmogaus portretas – su juo galima praleisti laiko ir pažinti jį iš gilumos“, – sako pašnekovė.

Klimato kaita keičia vyndarystę

Pietų Prancūzijoje klimato pokyčiai jau tapo kasdienybe. Vasarą temperatūra vis dažniau pasiekia apie 40 laipsnių, todėl vyndariams tenka ieškoti vynuogių, galinčių išlikti atsparioms karščiui, sausrai ir intensyviai saulei.

Pasak Jenios, senosios vietinės veislės gali tapti viena iš galimų išeičių. Jos natūraliai prisitaikiusios prie regiono sąlygų, o kai kurios leidžia pagaminti Pietų Prancūzijai neįprastai lengvus ir gaivius vynus.

Vyndarystė čia tampa ne tik tradicijų saugojimu, bet ir nuolatiniu ieškojimu, kaip prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Eksperimentas, tapęs vienu iš vyninės vynų

Smalsumas ir eksperimentai nuo pat pradžių buvo svarbi Jenios vyndarystės dalis. Pirmaisiais metais dalis vyno būdavo skiriama naujiems metodams išbandyti, net nežinant, koks bus galutinis rezultatas.

Taip gimė ir oranžinis vynas „Quartzite“. Baltosios vynuogės buvo gaminamos raudonajam vynui būdingu būdu – jų sultys kurį laiką išliko sąlytyje su odelėmis ir šakelėmis. Eksperimentas pranoko vyndarių lūkesčius, todėl šis vynas gaminamas iki šiol.

„Smalsumas yra labai geras dalykas, skatinantis tobulėti. Kartais eksperimentuoji net nežinodamas, kokį rezultatą gausi“, – pasakoja Jenia.

Mažos intervencijos vyndarystė

Jau daugiau nei dešimtmetį vynuogyne ūkininkaujama ekologiškai, o pastaraisiais metais pradėti taikyti ir biodinaminės žemdirbystės principai. Siekiama ne tik naudoti kuo mažiau papildomų priemonių, bet ir stiprinti pačius augalus, kad jie taptų atsparesni ligoms bei klimato pokyčiams.

Gamindama vyną Jenia renkasi mažos intervencijos principą. Jos teigimu, svarbu ne visiškai atsisakyti bet kokio įsikišimo, bet padėti vynui natūraliai vystytis.

„Man svarbi ne intervencija, o lydėjimas. Vyną reikia palydėti viso proceso metu. Labai svarbus paprastumas, tačiau nemėgstu kraštutinumų“, – teigia vyndarė.

Vynas – ne tik skonis, bet ir istorija

Jenia įsitikinusi, kad šiuolaikiniam vartotojui vis svarbiau žinoti ne tik vyno veislę, regioną ar gamybos būdą. Žmonės nori pažinti vyną sukūrusį žmogų, jo vertybes ir filosofiją.

„Kai atidarau vyno butelį, noriu gerti ir jo istoriją – pažinti žmones, kurie šį vyną pagamino. Noriu pajusti ne tik techninius dalykus, bet ir filosofiją bei vertybes“, – sako Jenia.

Todėl ryšys su žmonėmis tapo svarbia jos darbo dalimi. Vyninės produkcija daugiausia pasiekia mažas specializuotas vyno parduotuves ir restoranus, kuriuose galima ne tik parduoti butelį, bet ir papasakoti jo atsiradimo istoriją.

Pripažinimas Prancūzijoje

Darbas su senosiomis vynuogių veislėmis ir išskirtinė vyninės filosofija sulaukė profesionalų įvertinimo. 2021 metais Jenia ir jos vyras laimėjo nacionalinį jaunųjų Prancūzijos vyndarių konkursą.

Konkurse buvo vertinami ne tik jų gaminami vynai, bet ir visas projektas, vyndarystės filosofija bei požiūris į regiono tradicijų išsaugojimą.

Pasak Jenios, svarbią reikšmę šiam pripažinimui turėjo jų pasirinkimas atgaivinti senąsias vynuogių veisles ir parodyti, kad jos gali būti aktualios šiuolaikiniame vyno pasaulyje.

Vynas, kuriantis pokalbį

Vynas Jeniai yra ne tik profesija ar produktas. Kartu su vyru ji dalyvauja socialinėse iniciatyvose, skatinančiose įtrauktį vyno pasaulyje. Viena jų jungia regos negalią turinčius žmones, kurie kartu dalyvauja kuriant vyną.

Pasak pašnekovės, degustacija nematant vyno spalvos leidžia kitaip pajusti jo skonį ir daugiau dėmesio skirti kvapui, tekstūrai bei emocijoms.

„Kai žmonės kalba apie vyną, tai nėra tik techninis pokalbis. Jis yra ir emocinis. Man šis emocinis lygmuo labai svarbus – tai, ką noriu perduoti, įdedu į vyną“, – sako Jenia.

Moterų balsas vyno pasaulyje

Nors moterų vyno industrijoje daugėja, Jenia pastebi, kad ši sritis vis dar dažnai suvokiama kaip vyriškas pasaulis. Ji dalyvauja asociacijos, siekiančios didesnio moterų matomumo, veikloje ir skatina keisti nusistovėjusius stereotipus.

„Vynas nėra nei geresnis, nei blogesnis vien todėl, kad jį pagamino moteris. Svarbiausia, kad kiekvienas turėtų savo vietą ir galėtų laisvai kurti“, – pabrėžia vyndarė.

Laidoje „Skanus Vilnius“ – pokalbis apie netikėtai atrastą gyvenimo kelią, drąsą keisti profesiją, senųjų vynuogių veislių išsaugojimą, klimato kaitos iššūkius ir vyną, kuriame telpa ne tik skonis, bet ir žmogaus istorija.