Laidoje „Skanus Vilnius“ Arūnas Starkus kalbina „Go Vilnius“ atstovę Ievą Davydenko, vieną iš Vilnius Pink Soup Fest, arba Vilniaus šaltibarščių festivalio, organizatorių. Pokalbio centre – renginys, kuris per kelerius metus išaugo į vieną ryškiausių sostinės vasaros pradžios ženklų, pritraukiantį vilniečius, miesto svečius, užsienio turistus, restoranus, kavines, muziejus, viešbučius ir įvairias miesto bendruomenes.

Šis festivalis seniai peržengė vien tik maisto renginio ribas. Šaltibarščiai čia tampa Vilniaus identiteto dalimi, miesto spalva, žaismingu turizmo ženklu ir bendruomenės švente. Rožinė spalva, kurią festivalis pavertė savo vizitine kortele, šiandien atpažįstama ne tik lėkštėje, bet ir vitrinoje, aprangoje, miesto erdvėse, renginių programoje ir net tarptautinėje komunikacijoje.

Rožinė spalva kaip Vilniaus ženklas

Pokalbio pradžioje Arūnas Starkus su Ieva Davydenko kalba apie spalvą, kuri tapo neatsiejama festivalio dalimi. Šaltibarščių rožinė, pasak pašnekovės, yra kur kas daugiau nei tik patiekalo atspalvis. Tai atributas, padedantis Vilniui išsiskirti ir būti atpažįstamam.

„Vilnius Pink Soup Fest turi šią ryškią spalvą ir tai yra vienas iš atributų, su kuo dabar yra siejamas Vilnius.“

Pašnekovė pastebi, kad rožinė spalva šiandien itin matoma pasaulinėse tendencijose, madoje ir dizaine, todėl festivalis tarsi įsilieja į platesnį kultūrinį kontekstą. Vis dėlto Vilniaus atveju ši spalva turi aiškią vietinę reikšmę – ji siejama su šaltibarščiais, vasara, miesto žaismingumu ir drąsa pasirodyti kitaip.

Festivalis, kuris pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių

Laidoje aptariamas ir festivalio mastas. Praėjusiais metais jame apsilankė daugiau kaip 93 tūkstančiai žmonių, o festivalio teritorijoje buvo fiksuota ir daugiau nei 17 tūkstančių užsienio turistų. Ieva Davydenko pabrėžia, kad „Go Vilnius“ tikslas – ne tik surengti gražią miesto šventę, bet ir skatinti turizmą, pritraukti svečius į sostinę bei parodyti Vilnių kaip gyvą, netikėtą, svetingą miestą.

Festivalis vyksta gegužės pabaigoje, jau prasidedant aktyviam turizmo sezonui. Tai metas, kai Vilnius pilnėja svečių, o mieste vienu metu vyksta ir kiti renginiai, konferencijos, koncertai, kultūros įvykiai. Pasak pašnekovės, tokios datos ir toks miesto aktyvumas leidžia šaltibarščių festivaliui tapti stipriu Vilniaus sezono akcentu.

Ekonominė nauda miestui

Vienas svarbių pokalbio aspektų – festivalio ekonominė vertė. Ieva Davydenko pasakoja, kad „Go Vilnius“ skaičiuoja ne tik emocinę ar komunikacinę renginio naudą, bet ir konkrečią ekonominę grąžą miestui. Tam naudojama tarptautiniu mastu taikoma ekonominės naudos skaičiuoklė, vertinanti lankytojų skaičių, turistų dalį, apgyvendinimą, viešbučių kainas, atvykimą lėktuvais ir kitus parametrus.

„Praėjusiais metais vienas įdėtas euras į festivalį mums grąžos atnešė septynis eurus dvidešimt penkis centus.“

Šis skaičius rodo, kad renginys yra ne tik smagi miesto šventė, bet ir investicija į Vilnių. Festivalis pritraukia lankytojus, didina viešbučių, restoranų, kavinių, kultūros vietų lankomumą ir padeda kurti papildomą ekonominį judėjimą sostinėje.

Vasaros pradžia Vilniuje

Laidoje festivalis vadinamas renginiu, kuris duoda startą vasarai. Jis vyksta paskutinį gegužės savaitgalį, kai vilniečiai ir miesto svečiai jau nori būti lauke, susitikti, švęsti, ragauti ir leisti laiką mieste.

„Tai yra Vilniaus renginys, kuris duoda startą vasarai.“

Šaltibarščių festivalis šiuo požiūriu tampa ne tik kulinarine, bet ir sezonine tradicija. Be šaltibarščių, rožinės spalvos, muzikos, eisenų, konkursų ir miesto erdvių, jis simbolizuoja momentą, kai Vilnius išeina į lauką ir pradeda gyventi vasaros ritmu.

Šaltibarščiai be vieno recepto

Nors festivalis skirtas šaltibarščiams, pašnekovė pabrėžia, kad organizatoriai neturi vieno „teisingo“ recepto. Priešingai – festivalio esmė yra įvairovė. Šaltibarščiai gali būti klasikiniai, augaliniai, istoriniai, balti, su rūgštynėmis, su batvinių lapais, su skirtingais priedais ar netikėtomis interpretacijomis.

Ieva Davydenko pasakoja, kad festivalio puslapyje receptas atsirado pirmiausia dėl užsienio turistų, kurie išgirdę „pink soup“ nori suprasti, kas tai per patiekalas ir kaip jį būtų galima pasigaminti namuose. Tačiau festivalio metu mieste atsiranda daugybė skirtingų versijų.

„Šaltibarščiai jau seniai išlipo iš savo dubens ir pasidarė ne tik sriuba, bet ir tapo latte, šotais, kokteiliais, sviestu, pačiais įvairiausiais dalykais.“

Ši mintis puikiai apibūdina festivalio kryptį. Šaltibarščiai čia tampa kūrybos įrankiu, leidžiančiu restoranams, barams, kavinėms ir maisto kūrėjams ieškoti naujų formų.

Rožinė pietų pertrauka

Viena šių metų naujienų – rožinė pietų pertrauka, angliškai vadinama Pink Break. Idėja paprasta: pirmąją festivalio dieną, penktadienį, visi kviečiami pietų metu valgyti šaltibarščius. Tai galima daryti namuose, biure, restorane, parke, kavinėje ar bet kurioje kitoje vietoje.

Ši iniciatyva atsirado reaguojant į žmonių klausimus, kaip jie galėtų prisidėti prie festivalio, net jei negali dalyvauti pagrindiniuose savaitgalio renginiuose. Organizatoriai pasiūlė visiems vienu metu sustoti pietų pertraukai ir ją paversti rožiniu miesto ritualu.

„Penktadienį mes vis tiek visi pietaujame, tai kodėl gi nepakvietus visiems vienu metu padaryti masinę šaltibarščių pertrauką.“

Prie šios idėjos jungiasi ir įmonės, kurios planuoja puošti biurus, rengtis rožine spalva, leisti muziką ir šaltibarščių pietus paversti neformalia švente.

Festivalio programa: nuo komikų iki laivų parado

Šių metų festivalis plečiasi ir truks nuo penktadienio iki sekmadienio. Penktadienio vakarą Rotušės aikštėje vyks festivalio atidarymo renginys su tarptautiniu komikų pasirodymu, kuriame dalyvaus lietuviai, latviai ir lenkai. Taip pat numatyti koncertai.

Šeštadienį festivalis kvies prie Neries, kur planuojamas rožinis laivų paradas. Kadangi festivalio lokacija keliasi prie Baltojo tilto, upė tampa natūralia renginio dalimi. Nors vandens rožine spalva organizatoriai nedažys, Neries krantinės bus įtrauktos į bendrą festivalio atmosferą per vėliavas, dekoracijas, dalyvius ir eiseną.

Taip pat vyks jau tradicija tapęs rožinis padavėjų bėgimas, valgymo varžybos, šaltibarštiškiausio kostiumo konkursas, koncertai ir kitos veiklos.

Kostiumai ir rožinė drąsa

Vienas ryškiausių festivalio akcentų – šaltibarštiškiausio kostiumo konkursas. Įdomu tai, kad, pasak Ievos Davydenko, aktyviausi šio konkurso dalyviai dažnai būna ne lietuviai, o svečiai iš užsienio. Jie atvyksta pasiruošę, pasisiuvę kostiumus ir nusiteikę dalyvauti žaismingame miesto renginyje.

Pašnekovė svarsto, kad lietuviams galbūt vis dar trūksta drąsos, žaismingumo ar įpročio taip laisvai įsitraukti į kostiumuotą šventę. Vis dėlto ji tiki, kad situacija keičiasi, o rožinės festivalio atributikos mieste kasmet daugėja.

„Lietuviai yra santūrūs ir mėgsta labiau pilką spalvą negu ryškią rožinę.“

Ši mintis nuskamba su šypsena, bet kartu ir kaip kvietimas miestui išdrįsti. Festivalis siūlo progą bent kelioms dienoms išeiti iš įprasto santūrumo ir leisti Vilniui būti žaismingam.

Rožinis Vilnius: kai į festivalį įsitraukia visas miestas

Ieva Davydenko pabrėžia, kad didelė festivalio sėkmės dalis – miesto partneriai. Prie festivalio jungiasi restoranai, barai, kavinės, viešbučiai, muziejai, galerijos, verslai, bendruomenės ir organizacijos. Šiemet skaičiuojama daugiau kaip 200 partnerių ir daugiau kaip 300 skirtingų lokacijų mieste.

Tai reiškia, kad festivalis nevyksta tik vienoje aikštėje ar vienoje teritorijoje. Jis pasklinda po miestą, įtraukia senamiestį, kavines, vitrinas, kiemelius, viešąsias erdves. Šiemet pirmą kartą inicijuotas ir Rožinio Vilniaus konkursas, kviečiantis verslus bei organizacijas puošti savo eksterjerus, vitrinas ir kiemelius rožiniais atributais.

„Vilnius tas tris dienas žiūri į gyvenimą per rožinius akinius.“

Ši citata apibendrina festivalio emociją – tai ne vien apie sriubą, o apie miesto nuotaiką, bendrą įsitraukimą ir gebėjimą trumpam pakeisti kasdienį Vilniaus veidą.

Garsioji šaltibarščių čiuožykla

Pokalbio pabaigoje aptariamas vienas laukiamiausių festivalio objektų – šaltibarščių čiuožykla. Anksčiau ji buvo siejama su vieta prie Barbakano, tačiau šiemet persikelia prie Baltojo tilto ir, pasak pašnekovės, bus dar įspūdingesnė.

Čiuožykla bus įrengta ant specialios konstrukcijos, o dalyviai čiuoš žemyn į didžiulį „puodą“. Tai vienas tų festivalio elementų, kuris puikiai atskleidžia visą renginio dvasią – žaismingą, drąsią, šiek tiek beprotišką, bet labai vilnietišką.

Festivalis, kuris kuria miesto bendrystę

„Skanus Vilnius“ pokalbis su Ieva Davydenko parodo, kad Vilnius Pink Soup Fest yra daugiau nei renginys apie šaltibarščius. Tai festivalis apie miestą, jo svetingumą, kūrybiškumą, turizmo potencialą, verslų įsitraukimą ir bendrą norą švęsti Vilnių.

Nuo rožinės pietų pertraukos iki laivų parado, nuo restoranų interpretacijų iki kostiumų konkurso, nuo ekonominės naudos iki emocinio miesto pakilimo – šaltibarščių festivalis tampa reiškiniu, kuris sujungia tradiciją ir šiuolaikinį miesto gyvenimą.

Laidoje skamba kvietimas dalyvauti visiems – ateiti į festivalį, pietauti su šaltibarščiais, pasipuošti rožine spalva, palaikyti miesto verslus, paragauti netikėtų skonių ir tiesiog pabūti Vilniuje, kuris kelioms dienoms tampa rožinis.