„Skanus Vilnius“ laidoje keliaujame toli – ne tik geografiškai, bet ir laike, skonyje bei gyvenimo filosofijoje. Vedėjas Arūnas Starkus kalbina Giedrę Prievelytę, arbatos kultūros tyrinėtoją, arbatinės „Yugen tea“ įkūrėją, arbatos ceremonijos praktikę ir Japonijos kultūros ambasadorę Lietuvoje.
Pokalbis veda per iš pažiūros paprastą, bet iš tikrųjų labai daugiasluoksnę temą – japonišką matcha arbatą, jos šaknis, šiuolaikinį atgimimą ir prasmes, kurias ji gali suteikti mūsų kasdienybei.
- Matcha daugiau nei žalioji arbata
Matcha – tai ne tik intensyviai žalias, subtiliai kartus ir sodrus gėrimas, tapęs šiuolaikinių kavinių mados dalimi. Giedrė atskleidžia, kad tai – senas ritualas, giliai įaugęs į Japonijos kultūrą ir filosofiją. Ji pasakoja apie tai, kaip mačia iš Kinijos atkeliavo į Japoniją, tapo samūrų gėrimu, o vėliau – pagrindu arbatos ceremonijai, kurios taisyklės išliko nepakitusios nuo XV amžiaus.
Šiame pokalbyje atsiskleidžia, kad matcha nėra tiesiog arbata – tai būdas būti, susikurti momentą sau, pajusti skonį, kvapą, spalvą, tekstūrą ir laiko tėkmę. Arbatos plakimas bambukine šluotele, jos supilimas į platų dubenėlį, sąmoningas gurkšnis – tai ne šou, o praktika, vedanti į sąmoningumą.
- Kaip paruošti matcha – praktiškai ir prasmingai
Ar matcha galima pasigaminti namuose be specialaus mokymo? Giedrė į tai atsako ne tik „taip“, bet ir suteikia aiškių, paprastų, bet gilių patarimų. Sužinosite, kaip atrodo tinkamas plakimo procesas, ką reiškia „gera puta“ ir kodėl bambukinė šluotelė – vis dar nepakeičiama priemonė, nors arbatai plakiklius šiandien galima nusipirkti ir elektrinius.
Ji taip pat paaiškina, kokie dažniausi mitai supa matcha, kaip iš tiesų skiriasi „ceremoninė“ ir „kulinarinė“ arbata.
- Arbatos kultūros grįžimas (ir nuosmukis) Japonijoje ir Lietuvoje
Įdomu tai, kad pačioje Japonijoje arbatos ceremonija vis labiau traukiasi iš kasdienybės, o matcha ten dažnai geriama iš plastikinio buteliuko, šaltoje formoje – tiesiog patogumo vardan. Tuo tarpu Vakaruose, ir ypač Lietuvoje, šis gėrimas atrandamas iš naujo – kaip estetinė, sveikatingumo, sąmoningumo ir net meditacinė praktika.
Giedrė dalijasi savo patirtimi: kaip keitėsi lietuvių požiūris į arbatą, kaip atsiranda smalsūs lankytojai, ieškantys naujų skonių, kaip matcha latė tampa tiltu į tikrosios matcha pažinimą, o arbatos gėrimas – visos dienos akimirka sau.
- Arbatos indai, vandens temperatūra ir skonio gilumas
Pokalbis atskleidžia ir technines subtilybes: kodėl arbatos indų forma ir glazūra keičia skonį, kaip svarbu vandens temperatūra ir kiek sekundžių laikyti lapelius. Kalbama apie skonio architektūrą, kurią galima valdyti keturiais parametrais – arbatos kiekiu, vandens temperatūra, užpylimo laiku ir indo talpa.
Taip pat sužinosite apie arbatos ruošimą šaltu vandeniu , ledo metodu ir kodėl net šie šiuolaikiški būdai yra grįžimas prie natūralumo.
Ši laida – tai ne tik pažintis su gėrimu, bet ir su žmogumi, kuris neša kultūrą. Giedrė Prievelytė ne tik kalba apie arbatą – ji ją gyvena. Kiekviena jos rytinė arbatos puodelio akimirka – tai ritualas, buvimo momentas, kvietimas ne skubėti, o jausti. Ir būtent tokį santykį ji siūlo atrasti kiekvienam.
