Laidoje „Sėkmės kaina“ VILNIUS FM vedėja Svajūnė Marcinkevičienė kalbina menininkę Editą Suchockytę – tapytoją ir dainininkę, kurios gyvenime kūryba užima ypatingą vietą. Atvirame, humoro ir asmeninių prisiminimų kupiname pokalbyje pašnekovė pasakoja apie sėkmės sampratos pokyčius, tėčio perduotas gyvenimo pamokas, kasdienio darbo svarbą ir po septynerių metų pertraukos atgimusį norą dainuoti. Pokalbyje taip pat atsiskleidžia jos požiūris į moters stiprybę, svajones ir laisvę rinktis savo gyvenimo kelią.
Kaip keičiasi sėkmės samprata?
Jaunystėje Edita Suchockytė norėjo būti žinoma, garsi, daug pasiekti ir uždirbti. Šiandien jos požiūris kitoks – vis mažiau svarbi tampa išorinė sėkmė, o vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybei, mėgstamai veiklai, artimiems žmonėms ir galimybei džiaugtis kasdienybe.
„Dabar visiškai nesinori nei ten garsiai būti, nei kažkokį savo stilių turėti. Visiškai tai darosi nebeįdomu. Norisi gyventi tokį patogų, gražų, kokybišką gyvenimą, bendrauti su žmonėmis, kurie tau smagūs, žiūrėti filmus, kurie tau įdomūs, eiti pasivaikščioti po vietas, kurios tau gražios, į gamtą. Aš dabar stengiuosi taip gyventi“, – pasakoja menininkė.
Edita sako, kad šiandien sėkmės nematuoja nei aplodismentais, nei kitų žmonių vertinimais. Jai svarbiau galimybė kurti, dirbti mėgstamą darbą ir gyventi taip, kaip pačiai atrodo prasminga.
Tėčio pamokos – apie profesiją, darbą ir laisvę klysti
Didelę įtaką Editos Suchockytės asmenybei ir kūrybiniam keliui padarė jos tėtis – karikatūristas Vitalijus Suchockis. Pašnekovė prisimena jį kaip išmintingą žmogų, kurio patarimais vadovaujasi iki šiol. Viena svarbiausių jo perduotų minčių – būtinybė turėti mylimą profesiją.
„Kai tu turi įdomų užsiėmimą, kai tu turi mylimą profesiją, tau niekada nebus nuobodu gyvenime“, – tėčio žodžius prisimena Edita.
Ji taip pat pasakoja, kad tėtis skatino nebijoti klysti ir pačiai priimti sprendimus. Jis nesistengė nurodyti, kaip dukra turėtų gyventi, o suteikė jai laisvę rinktis ir mokytis iš savo patirties. Šį požiūrį Edita stengiasi perduoti ir savo dukrai.
Dar viena svarbi pamoka buvo susijusi su kūryba: nereikia dirbtinai ieškoti išskirtinio stiliaus – jis atsiranda nuosekliai dirbant ir tobulėjant.
Tapyba ir dainavimas – dvi vienodai svarbios meilės
Editos Suchockytės gyvenime susipina dvi meno sritys – dailė ir muzika. Dainuoti ji norėjo nuo šešerių metų, o piešimas tapo nuolatine gyvenimo dalimi. Nors šios veiklos reikalauja skirtingo pasirengimo ir savijautos, abi išliko svarbios.
Menininkė atvirai pasakoja, kad dėl didelio krūvio teko septyneriems metams atsitraukti nuo dainavimo. Tapyba tuo metu nesustojo, tačiau noras dainuoti niekur nedingo. Kartais ji repetuodavo studijoje, o dainavimas padėdavo pagerinti nuotaiką ir išvalyti mintis.
Pokalbyje Edita taip pat atskleidžia savo kūrybos principus. Ji mėgsta dirbti nuosekliai, žingsnis po žingsnio, o prie sudėtingų darbų – ypač portretų – sėda tik būdama geros nuotaikos. Pasak jos, emocinė būsena persiduoda kūriniui, todėl svarbu neskubėti ir leisti darbui natūraliai vystytis.
Kūryba, kuri skatina svajoti
Editos Suchockytės paveiksluose dažnai atsiranda moterys, sparnai, laumžirgiai ir kiti sparnuoti vabzdžiai. Šie vaizdiniai nėra atsitiktiniai – menininkei jie siejasi su svajonėmis, judėjimu ir galimybe pakilti aukščiau kasdienybės.
„Nėra nieko baisiau, negu kai žmogus nustoja turėti svajonių“, – sako Edita.
Ji norėtų, kad jos darbai ne tik papuoštų erdvę, bet ir įkvėptų žmones gyventi aktyviau, kurti, ieškoti naujų galimybių ir patiems išdrįsti svajoti. Ypatingą vietą kūryboje užima stiprios moterys – ryžtingos, energingos, mylinčios ir spindinčios. Menininkė nesiekia jų vaizduoti pagal iš anksto nustatytas taisykles: paveikslų nuotaiką ir spalvas dažnai lemia jos pačios savijauta.
Sugrįžimas į sceną ir naujas kūrybos etapas
Po septynerių metų pertraukos Edita vėl ruošiasi dainuoti scenoje. Laidoje ji pasakoja apie planuojamus koncertus, bendradarbiavimą su muzikantais Daumantu Slipkumpienistu ir Juozu Kuraičiu bei prancūzišką programą, kurioje skambės jai artimų atlikėjų Edith Piaf, Patricia Kaas ir Lara Fabian dainos.
Naujas etapas žada sujungti abi jos kūrybines puses – muziką ir dailę. Kartu su koncertais planuojama ir paveikslų paroda, kurios kūriniai bus susiję su atliekamomis dainomis. Editai ši idėja patinka, nes suteikia kūrybai naują užduotį: kiekvienas paveikslas turėtų perteikti konkrečios dainos nuotaiką.
Drąsa pasirinkti savo kelią
Pokalbio pabaigoje Edita Suchockytė dalijasi požiūriu į kritiką ir kitų žmonių nuomonę. Ji pripažįsta, kad kartais verta įsiklausyti į pastabas, jeigu jos padeda pastebėti trūkumus ir tobulėti. Tačiau ne kiekviena nuomonė turi tapti nurodymu, kaip gyventi.
„Kad pasirenki kelią ir laikykis savo kelio“, – sako menininkė, apibendrindama vieną svarbiausių savo gyvenimo principų.
Jos istorija primena, kad sėkmė nebūtinai reiškia šlovę ar nuolatinį siekį įrodyti savo vertę. Kartais ji prasideda nuo paprasto sprendimo daryti tai, kas patinka, išsaugoti smalsumą, mokytis iš savo klaidų ir neprarasti svajonių. O naujas gyvenimo etapas gali prasidėti bet kuriuo metu – net ir po ilgesnės pertraukos.
