Gyvenimo prasmės paieškos ir kartų dialogas

„Savaitgalio Dienoraštis“ laidoje Bernardas Daugirda kalbina Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę, aktorę, visuomeninę veikėją Nijolę Oželytę. Pokalbis prasideda nuo jaunimo klausimų – kaip atrasti savo kelią, kaip neprarasti tikėjimo savimi ir kokią vertę turi mūsų idealai.

„Gyvenimas yra pataisos darbų mokykla. Jeigu nesusimąstysi apie savo veiksmų pasekmes – naikinsi pats save,“ – sako Nijolė Oželytė, primindama, kad žmogus pats yra savo pokyčių šaltinis.

Vaikystės patirtys ir jų įtaka pasaulėžiūrai

Nijolė dalijasi savo išgyvenimais – nuo ankstyvo susidūrimo su mirtimi, šeimos tragedijų iki skaudžių išbandymų, kurie formavo jos pasaulio matymą. „Jeigu žmogus žinotų savo žodžių ir minčių pasekmes – jis daug ko nedarytų. Mes patys esame tie, kurie apsinuodija savo negatyvu,“ – pabrėžia ji. Pasak pašnekovės, būtent šie išgyvenimai padėjo jai suprasti, kad tikrasis žmogaus kelias prasideda tada, kai pradedame rūpintis savo sąmone ir atsakomybe už kitą.

Jaunoji karta ir jų stiprybės

Nijolė Oželytė daug šviesos mato šiandienos jaunime. Jis pilnas brandos ir atsakomybės, kurios kartais pritrūko ankstesnėms kartoms. „Aš stovėjau ir verkiau klausydamasi jaunų žmonių kalbų – jūs gimstat jau kitokie, suprantat daug giliau, negu mes,“ – sako ji. Anot jos, jaunimas šiandien nebijo kalbėti apie teisybę, žmogaus teises ir moralinius principus. Tai liudija ir neseniai vykę protestai bei pilietinės akcijos, kurias Nijolė vadina tikros laisvės išraiška.

Gyvenimo filosofija ir sąmonės paslaptys

Pokalbyje paliečiamos ir gilesnės temos – nuo neuro­mokslo iki kvantinės fizikos. Nijolė ragina domėtis mokslu, kuris padeda suprasti sąmonės reiškinius ir tikrąją žmogaus vietą pasaulyje: „Ne aš kūnas, ne aš protas, o mano kūnas, mano protas, kieno? Tai klausimas, kuris išgelbėjo mano gyvenimą”. Ji akcentuoja, kad žmogus turi turėti savo gyvenimo filosofiją – tik tada jis gali ramiau priimti tikrovę ir jos iššūkius.