„Savaitgalio dienoraštis“ laidos vedėjas Bernardas Daugirda kalbina Luką Vaičiulį – Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės karinio rengimo skyriaus vadovą. Luko istorija Šaulių sąjungoje prasidėjo 2014 metais, po Krymo okupacijos. Kaip pats prisimena, būtent tuomet kilo klausimas, pakeitęs jo gyvenimo kryptį:

„O jeigu mus užpultų – kur mano vieta? Ką turiu daryti?“

Šis vidinis šūksnis virto apsisprendimu ne tik pasirengti pačiam, bet ir padėti pasirengti kitiems.

Prisijungęs prie naujai formuojamos kuopos, Lukas netrukus tapo instruktoriumi ir pradėjo mokyti šaulius karinių įgūdžių. Vėliau jo kelias pasuko į profesionalią tarnybą organizacijoje. Jis atvirai pripažįsta, kad daug kas prasidėjo nuo vienos frazės, išgirstos stojimo metu: „Galėsi pradėti veikti.“ Anot jo, būtent šis žodis įpareigojo – veikti dėl kitų, dėl bendruomenės ir dėl Lietuvos.

Šaulių sąjungos vieta šiandienos gynybos sistemoje

Pokalbio metu Lukas plačiai paaiškina, kuo Šauliai skiriasi nuo kariuomenės ir kodėl jų vaidmuo šiandien toks svarbus. Šauliai nėra kariuomenės dubleriai ir nepretenduoja jos pakeisti – jie yra visuomenės savanoriška atrama, veikianti ten, kur valstybė negali būti visada.

Šiuolaikinė Šaulių sąjunga apima įvairias specializacijas: kovinius šaulius, komendantinius šaulius, inžinerines, medicinines ir psichologinės paramos komandas, dronų operatorius bei neginkluoto pasipriešinimo grupes. Šios sritys formuoja šiuolaikinę, modernią ir nuolat besiplečiančią organizaciją, atvirą tiek jaunimui, tiek patirties sukaupusiems profesionalams.

Bendruomenė: stiprybė, kuri kyla iš skirtingų žmonių

Šaulius vienija ne profesija, o vertybės – noras prisidėti prie valstybės gerovės, gebėjimas veikti komandoje ir pasiryžimas skirti savo laiką prasmingai veiklai. Lukas pabrėžia, kad bendruomenę sudaro labai skirtingi žmonės:

„Yra ir policininkų, ir pasieniečių, ir verslininkų, ir menininkų. Tą pačią dieną gali sutikti žmonių, turinčių visiškai skirtingas patirtis, o visus jungia bendras tikslas.“

Bendruomeniškumas atsiskleidžia ne tik mokymuose, bet ir šventėse, tradicijose, šeimoms skirtuose susibūrimuose. Tai ne tik karinės treniruotės – tai bendrumas, kuris išlieka tiek kasdienybės akimirkomis, tiek krizių metu.

Šauliai krizių akivaizdoje: COVID-19, migracija ir parama Ukrainai

Vienas įsimintiniausių pokalbio aspektų – Luko pasakojimai apie pandemijos pradžią. Šauliai buvo vieni pirmųjų, kurie drąsiai stojo į pagalbos frontą, kai situacija buvo neapibrėžta ir chaotiška. Jie įrenginėjo patikros punktus, dirbo savivaldybėse, padėjo ligoninėse, vežė pacientus ir atliko darbus, kurie reikalavo tiek fizinės, tiek emocinės stiprybės.

Kaip prisimena Lukas: „Matėme ir ligas, ir mirtis… Tai palietė asmeniškai.“
Vėliau Šauliai aktyviai įsitraukė į migrantų krizės valdymą, o nuo 2022 metų – į pagalbos Ukrainai iniciatyvas, rinkdami paramą ir net patys ją pristatydami tiesiai į karo zoną.

Kas gali tapti Šauliu ir ką ši veikla duoda žmogui?

Šauliu gali tapti kiekvienas pilnametis Lietuvos pilietis, o jaunieji šauliai priimami nuo 11 metų. Reikia tik nepriekaištingos reputacijos, sveikatos ir pasiryžimo veikti savanoriškai. Lukas pabrėžia, kad Šauliai – tai žmonės, kurie „skiria savo laiką dėl Lietuvos“.

Narystė suteikia galimybę mokytis, augti, atrasti savo stipriąsias puses, o kartais – ir visiškai netikėtų dalykų. Vieni supranta, kad nori būti lyderiai, kiti atranda, kad jų stiprybė – techninės žinios ar parama iš užnugario. Šaulių sąjunga tampa platforma ne tik gynybai, bet ir asmeniniam virsmui.

Patarimas jaunimui: laikas – didžiausia vertybė

Pokalbio pabaigoje Lukas dalijasi mintimi, kuri skamba ypač aktualiai:

„Nešvaistyk laiko. Jis bėga labai greitai.“

Jis primena, kad jaunystėje dažnai nepastebime, kiek daug galime nuveikti prasmingai, o atidėliodami prarandame brangias galimybes.

Lukas ragina jaunus žmones nepamiršti, kas jie yra, puoselėti lietuvišką tapatybę ir įsitraukti į savo valstybės gyvenimą.

Kaip sako pats: „Kiekvienas gali prisidėti – būti Šauliu, kariu, geru savo profesijos žmogumi ar tiesiog sąžiningai mokėti mokesčius. Visi esame svarbūs.“