Šių dienų Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą krizei ir valstybės atsparumą. Kaip prie to prisideda studentų bendruomenė? Apie tai laidoje „Savaitgalio dienoraštis“ kalbasi vedėjas Bernardas Daugirda ir Gytis Oškelis – Krašto apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistas bei studentų pilietinio pasipriešinimo komiteto bendraįkūrėjas.
Studentų iniciatyva, gimusi iš noro veikti
Kaip pasakoja Gytis, idėja įkurti studentų pilietinio pasipriešinimo komitetą gimė ne iš formalių planų, o iš realaus poreikio – trūko organizacijos, kuri kalbėtų su jaunimu apie valstybės gynybą jų kalba. Viskas prasidėjo nuo Vilniaus universiteto studentų hakatono, kuriame jis kartu su bendraminčiais pasiūlė sukurti klubą, skirtą studentų pilietiškumo ugdymui. Projektas laimi projektą ir virsta realybe.
„Norėjome, kad studentai turėtų erdvę, kur galėtų kalbėti apie valstybės saugumą, mokytis pirmosios pagalbos, kibernetinio saugumo ar net psichologinio atsparumo. Tai ne tik apie atsparumą karo grėsmėms – tai apie brandą ir suvokimą, kad kiekvienas iš mūsų turi savo svarbų vaidmenį“, – sako Gytis Oškelis.
Tarnyba, kuri keičia požiūrį
Kalbėdamas apie savo kelią, Gytis prisimena savanorišką tarnybą kariuomenėje – patirtį, kuri, anot jo, suteikė ne tik praktinių įgūdžių, bet ir vidinės stiprybės.
„Pirmomis dienomis buvo sunku – nauja aplinka, disciplina, atsakomybė. Bet po truputį supranti, kad ta rutina tave augina. Suvoki, jog gali daugiau, nei galvojai“, – pasakoja jis.
Kariuomenė, anot pašnekovo, nėra vien fizinis išbandymas. Tai vieta, kur susiformuoja atsparumas, pasitikėjimas komanda, gebėjimas veikti krizinėse situacijose. Tie patys įgūdžiai, pasak Gyčio, praverčia ir kasdienybėje, tiek dirbant su žmonėmis, tiek sprendžiant iššūkius civiliniame gyvenime.
Jaunimas, kuris nori veikti
Laidoje Gytis dalijasi pastebėjimais apie šiuolaikinį jaunimą – jo nuomone, rūpestis valstybės saugumu yra autentiškas, tik kartais nerandantis sau tinkamos išpildymo formos.
„Kai kalbi su studentais, matai, kad jiems rūpi. Jie domisi, ateina į renginius, rašo, klausia, kaip galėtų prisidėti. Konkrečių veiksmų imasi kiek mažiau studentų. Vis dėlto, kiekvienas žingsnis svarbus. O gerųjų pavyzdžių vis daugėja“, – teigia Gytis.
Pilietinis pasipriešinimas – ne tik apie ginklus
Pasak Gyčio, pilietinis pasipriešinimas nėra vien kariuomenės reikalas. Tai plati kultūrinė, švietimo ir socialinė dimensija. „Valstybės atsparumas prasideda nuo mažų dalykų – nuo gebėjimo padėti, nuo domėjimosi, nuo supratimo, kad kiekvienas iš mūsų galime kažką padaryti. Nesvarbu, ar tu esi menininkas, ar programuotojas – visi turime savo vietą šioje dėlionėje.“
Laidoje aptariama ir užsienio šalių patirtis – kaip universitetai Ukrainoje, susidūrę su karo realijomis, plėtoja psichologinio atsparumo programas, kaip studentai kuria bendruomenes, padedančias vieni kitiems išlikti stipriems. Tokie pavyzdžiai, pasak Gyčio, įkvepia ir Lietuvoje – skatina mąstyti plačiau, veikti aktyviau ir ugdyti drąsą.
