„Architektūra visada turi reaguoti į aplinką. Negali pastatyti bet kokio pastato bet kur – jis tiesiog iškris iš konteksto,“ – sako architektas Aivaras Laurutėnas laidoje „Savaitgalio Dienoraštis“. Pokalbyje su vedėju Bernardu Daugirda atskleidžiamos, tiek asmeninės istorijos, tiek miesto planavimo iššūkiai.

Nuo svajonės iki kūrybinės laisvės
Aivaras dalijasi savo keliu į architektūrą: nuo pirmųjų piešimo pamokų ir stojamųjų egzaminų iki netikėtai gauto pirmojo darbo dar studijų metais. „Darbas pats mane susirado – aš jo net neieškojau,“ – prisimena jis. Ši patirtis tapo startu profesinėje kelionėje, kurioje Laurutėnas greitai perėmė atsakomybę ne tik už brėžinius, bet ir už bendravimą su klientais, projektų priežiūrą, kūrybinių idėjų generavimą.

Architektūros principai ir iššūkiai
„Mes nesukuriame visiškai naujų formų – mes, gerąją prasme, „kopijuojame”: Gamtą, aplinką, situacijas, tik pritaikome jas žmonių poreikiams,“ – sako architektas. Pasak jo, gera architektūra „nebėga” paskui trumpalaikes madas, o siekia harmonijos ir ilgalaikio ryšio su vieta. Laidoje aptariama, kodėl modernūs pastatai neretai atrodo šaltesni, kodėl paprastumas yra sunkiai pasiekiamas, ir kaip miesto aplinką keičia „15 minučių miesto“ idėja.

Nuo Klaipėdos muzikinio teatro iki miesto kasdienybės
Svarbi Aivaro patirtis – darbas prie Klaipėdos muzikinio teatro interjero projekto, jau sulaukusio tarptautinio pripažinimo. Tačiau architektas pabrėžia, kad ne mažiau įdomūs yra ir kasdieniai projektai – individualių namų, visuomeninių erdvių kūrimas, darbo su užsakovais procesas. „Kartais turi būti ne tik architektas, bet ir „psichologas” – padėti klientui suprasti, kas projekte iš tiesų įmanoma“ – sako Aivaras.

Ateities vizijos ir atsakomybė
Laidoje nemažai dėmesio skiriama ateities architektūrai. Ar naujų pastatų bus statoma vis mažiau? Kaip žaliasis kursas, medžiagų pernaudojimas ir augantys statybos mokesčiai keičia projektavimo praktiką? Laurutėnas tiki, kad svarbiausias architekto uždavinys – kurti erdves, kurios ne tik gražiai atrodo, bet ir tarnauja žmogui bei miestui. „Svarbiausia – nebijoti bandyti, eksperimentuoti. Tik taip gimsta laiką nugalintys atradimai,“ – įsitikinęs jis.