Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina žmogų, kurio patirtys jungia profesionalų sportą, gyvenimo filosofiją ir darbą su žmonėmis – olimpietį, slidininką ir verslo konsultantą Mantą Strolią. Pokalbis prasideda lengvai ir žiemiškai – nuo sniego, slidžių ir judėjimo džiaugsmo, tačiau labai greitai įgauna gilesnį toną. Diskusija natūraliai perauga į temas apie discipliną, mąstyseną, vidinę pusiausvyrą ir gebėjimą siekti rezultatų neperdegant. Tai ne tik pasakojimas apie sportą, bet ir atviras pokalbis apie tai, kaip gyventi sąmoningiau.

Slidinėjimas kaip patirtis: nuo sporto iki meditacijos gamtoje

Kalbėdamas apie slidinėjimą, Mantas pabrėžia, kad ši veikla turi kur kas daugiau formų, nei dažnai įsivaizduojame. Nuo lygumų slidinėjimo iki kalnų, nuo intensyvios treniruotės iki ramaus buvimo gamtoje. Pasak jo, ne visi žmonės ieško greičio ar adrenalino – kai kuriems svarbiausia ritmas ir ramybė. „Lygumų slidinėjimas, kuomet nėra daug pakilimų, yra tarsi važiavimas bėgiais – įeini į ritmą ir gali atsipalaiduoti“, – sako Mantas, pridurdamas, kad būtent šioje veikloje daugelis atranda meditacijos pojūtį ir galimybę pabūti su savimi.

Mokymas per pojūtį, o ne teoriją

Didelė pokalbio dalis skiriama mokymui – tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime. Mantas atvirai pasakoja, kad ilgą laiką pats bandė žmonėms aiškinti „kaip reikia“, kol suprato, jog toks metodas dažnai neveikia. „Supratau, kad nereikia žmonėms aiškinti teorijos – reikia paaiškinti, kaip jie turi jaustis“, – sako jis. Anot olimpiečio, būtent pojūtis, asmeninė patirtis ir išgyvenimas leidžia žmogui greičiau perprasti veiksmus ir pasitikėti savimi, o ne aklai vykdyti instrukcijas.

Nuo perdegimo iki sąmoningo sportavimo

Antroje laidos dalyje pokalbis pasisuka į sporto ir verslo sąsajas. Mantas dalijasi atvira patirtimi apie tai, kaip po pirmųjų olimpinių žaidynių buvo visiškai perdegęs ir net sau pažadėjęs daugiau niekada nebeslidinėti. Nuolatinis maksimalus krūvis, spaudimas ir aukšti lūkesčiai ilgainiui atėmė džiaugsmą. Vis dėlto po kelerių metų jis grįžo į sportą, pasirinkęs visiškai kitą kelią – sąmoningą, be prievartos ir be kraštutinumų.

Penkis kartus mažiau darbo – tas pats rezultatas

Vietoj 5-6 valandų treniruočių per dieną Mantas pradėjo sportuoti vos kiek daugiau nei valandą. Šis sprendimas tapo savotišku eksperimentu. „Penki kartus mažiau treniruodamasis sukūriau tą patį rezultatą“, – pasakoja jis. Toks požiūris atvedė jį iki antrosios olimpiados ir tapo įrodymu, kad esminis veiksnys nėra darbo kiekis. Kur kas svarbiau kryptingumas, tinkamas poilsis ir psichologinis pasiruošimas.

Olimpiečio mąstysena prieš čempiono mąstyseną

Iš sporto patirčių gimė ir Manto apibrėžta „olimpiečio mąstysena“. „Čempiono mąstysena yra būti nugalėtoju, o olimpiečio – būti geriausia savo versija“, – aiškina jis. Tai požiūris, kuris skatina nesilyginti su kitais, o susitelkti į savo augimą ir šiandien turimo potencialo išnaudojimą. Pasak Manto, būtent toks mąstymas leidžia išlikti stabiliais ir ilgoje perspektyvoje.

Disciplina, kuri nėra „išlaikoma“

Kalbėdamas apie discipliną, Mantas griauna populiarų mitą, kad ją galima tiesiog „išlaikyti“. „Disciplina nėra išlaikoma. Ji yra kuriama“, – sako jis, lygindamas discipliną su pečiumi, kurį reikia nuolat pakurti. Pasak jo, svarbiausia ne tobulybė ar griežti režimai, o nuolatinis, ramus grįžimas prie veiksmo net tada, kai motyvacijos mažiau.

Maži veiksmai kaip didelių pokyčių pradžia

Pasak Manto, didžiausi pokyčiai prasideda nuo labai mažų veiksmų. „Svarbiausia tiesiog ateiti“, – kartoja jis, kalbėdamas tiek apie sportą, tiek apie bet kurią kitą veiklą. Dešimt kartų ateiti, pabūti procese ir leisti sau daryti minimaliai – tai dažnai tampa tvirtesniu pagrindu nei staigūs ir trumpalaikiai proveržiai.

Psichologinis pasirengimas ir gebėjimas paleisti rezultatą

Pokalbyje daug dėmesio skiriama ir psichologiniam pasirengimui. Mantas pasakoja, kaip išmoko startuoti varžybose be perteklinių lūkesčių ir įtampos. „Visas menas yra gebėti atskleisti savo potencialą, o ne bandyti būti geresniu, nei tuo metu gali“, – sako jis. Pasak sportininko, būtent gebėjimas paleisti rezultatą leidžia pasiekti stabilumo ir ramybės.

Darytojo mentalitetas ir santykis su baime

Laidoje aptariamas ir darytojo mentalitetas – gebėjimas veikti nepaisant baimės. Mantas dalijasi patirtimi apie šuolį su virve ir pabrėžia, kad sprendimai dažniausiai priimami ne viename taške. „Varžybos neprasideda starto linijoje“, – sako jis, primindamas, kad tikrasis procesas prasideda gerokai anksčiau – galvoje ir kasdieniuose pasirinkimuose.

Planavimas, procesas ir patirties vertė

Nors Mantas daug kalba apie veikimą, jis pabrėžia ir planavimo svarbą. Tiesa, planavimas, pasak jo, turi turėti aiškias ribas. Kartais sau pakanka duoti 15 minučių sprendimui priimti, kad analizė nevirstų atidėliojimu. Svarbiausia – mėgautis procesu, o ne gyventi vien galutinio rezultato lūkesčiu.

Laidos pabaigoje Mantas siunčia paprastą, bet stiprų palinkėjimą klausytojams: „Jeigu kažką norite padaryti – darykite patį mažiausią dalyką, bet padarykite jį dešimt kartų.“ Tai pokalbis apie sportą, kuris peržengia sporto ribas, apie darbą, kuris neveda į perdegimą, ir apie gyvenimą, kuriame svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats kelias.