Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Vytautą Siaurusaitį – „Day Q Analytics“ vadovą, duomenų analitiką ir dėstytoją. Pokalbis atskleidžia, kaip duomenų analitika iš nišinės srities tapo vienu svarbiausių įrankių tiek versle, tiek kasdieniame gyvenime. Diskusijoje aptariama ne tik skaičių svarba, bet ir platesnis mąstymo pokytis – perėjimas nuo intuicijos prie pagrįstų sprendimų.

Duomenų analitika prasideda nuo paprastų dalykų

Pokalbio metu pabrėžiama, kad analitika nėra sudėtingas ar tik specialistams skirtas įrankis. Ji prasideda nuo elementaraus gebėjimo suskaičiuoti savo pajamas ir išlaidas. Šis bazinis įgūdis, pasak pašnekovo, yra pirmas žingsnis į sąmoningesnius sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

„Kiekvienas žmogus turėtų turėti bent bazinius analitikos pagrindus – susiskaičiuoti savo pajamas ir išlaidas.“

Ši mintis atskleidžia platesnę problemą – finansinio ir ekonominio raštingumo trūkumą, kuris vėliau persikelia ir į verslo aplinką. Analitinis mąstymas tampa ne privilegija, o būtinybe.

Versle svarbiausia – bendras vaizdas, o ne pavieniai rodikliai

Kalbant apie organizacijas, išryškėja dažna problema – skirtingų skyrių atsieti tikslai. Nors kiekvienas padalinys gali pasiekti savo rodiklius, bendras rezultatas nebūtinai yra teigiamas. Tai rodo, kad duomenys turi būti analizuojami ne fragmentiškai, o sistemiškai.

„Gali būti, kad visi vadovai pasiekia savo tikslus, bet įmonė vis tiek nepasiekia pelno.“

Tokios situacijos atskleidžia, kad analitika turi jungti visus procesus į vieną visumą. Tik tada galima suprasti tikrąją organizacijos būklę ir priimti sprendimus, kurie kuria vertę.

Prognozavimas: kaip pastebėti signalus anksčiau

Vienas iš svarbiausių analitikos privalumų – galimybė prognozuoti ateitį remiantis turimais duomenimis. Tai nėra spėjimas ar intuicija, o tendencijų ir modelių analizė, leidžianti pastebėti pokyčius dar ankstyvoje stadijoje.

„Analitikui nėra burtų – yra tikimybės ir prognostiniai modeliai.“

Pavyzdžiui, mažėjantis darbuotojų skaičius ar krentantys atlyginimai gali būti ankstyvas signalas apie galimus sunkumus. Tokie indikatoriai leidžia imtis veiksmų dar prieš atsirandant rimtoms problemoms.

Sėkmingas verslas – trijų pusių balansas

Diskusijoje išryškinama, kad ilgalaikė sėkmė neįmanoma be balanso tarp klientų, darbuotojų ir akcininkų. Jei viena iš šių grupių yra ignoruojama, ilgainiui atsiranda disbalansas, kuris daro neigiamą įtaką visai organizacijai.

„Idealus paveikslas – patenkinti klientai, patenkinti darbuotojai ir patenkinti akcininkai.“

Tai reiškia, kad analitika turi apimti ne tik finansinius rodiklius, bet ir kokybinius aspektus, tokius kaip darbuotojų pasitenkinimas ar klientų lojalumas.

Lietuvos ekonomika: augimas ir iššūkiai

Pokalbyje aptariama ir Lietuvos ekonominė situacija. Nors atlyginimai auga ir per pastaruosius metus reikšmingai padidėjo, vis dar išlieka atotrūkis nuo Vakarų Europos. Šis augimas nebegali būti grindžiamas vien struktūriniais pokyčiais – vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

„Per 7 metus atlyginimai Lietuvoje padvigubėjo, bet vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos.“

Tai reiškia, kad ateities augimas priklausys nuo gebėjimo kurti daugiau vertės per tą patį laiką, pasitelkiant technologijas ir efektyvesnius procesus.

Svarbiausia pamoka – analizuoti sėkmę

Vienas iš netikėčiausių, bet svarbiausių pokalbio akcentų – dėmesys sėkmei, o ne nesėkmei. Dažnai organizacijos analizuoja klaidas, tačiau ne visada supranta, kodėl joms sekasi.

„Jeigu nesuprantate, kodėl jums pasisekė, nesuprasite, kai pablogės.“

Ši įžvalga keičia požiūrį į analizę – svarbu identifikuoti sėkmės priežastis ir jas pakartoti, o ne tik taisyti klaidas.

Technologijos yra prieinamos, bet ar mokame jas naudoti

Šiandien technologiniai sprendimai, įskaitant dirbtinį intelektą, yra lengvai pasiekiami. Tačiau esminis klausimas nėra jų prieinamumas, o gebėjimas juos efektyviai pritaikyti.

„Klausimas ne ar technologijos prieinamos – klausimas, ar mes sugebame jas panaudoti.“

Tai rodo, kad technologijos savaime nesukuria vertės – ją kuria žmonės, gebantys jas integruoti į savo veiklą.

Švietimas ir kritinis mąstymas

Vytautas taip pat dalijasi patirtimi dirbant su studentais. Jis pabrėžia, kad teorinės žinios šiandien lengvai prieinamos, tačiau kritinis mąstymas ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje išlieka didžiausiu iššūkiu.

„Informaciją šiandien galima rasti per minutes, bet kritinio mąstymo taip lengvai neišmoksi.“

Tai signalas, kad švietimo sistema turi labiau orientuotis į praktinius įgūdžius ir realių situacijų analizę.