Vilnius FM Gyvai
Transliuojama

LABAS, VILNIAU! Vytautas Mitalas ir Reda Rutkauskienė: kalba, kuri vienija miestą

Facebook
LinkedIn
Vilniaus miesto vicemeras - Vytautas Mitalas ir Reda Rutkauskienė - L.Rytas, laidoje Labas, Vilniau!

„Vilnius FM“ laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Vilniaus miesto vicemerą Vytautą Mitalą ir „Lrytas“ rinkodaros vadovę Redą Rutkauskienę. Pokalbis skirtas lietuvių kalbos vietai sostinėje, švietimo sistemos pokyčiams bei tam, kaip kalba padeda integruoti į Vilniaus gyvenimą atvykstančius žmones.

Diskusijoje aptariama, kaip Vilnius susiduria su vis didėjančia kultūrine ir kalbine įvairove, kokių sprendimų imamasi švietimo sistemoje ir kaip lietuvių kalba gali tapti bendru ryšiu tarp skirtingų bendruomenių.

Švietimo sistemos pokyčiai Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais ėmėsi konkrečių žingsnių stiprinant lietuvių kalbos mokymą mokyklose. Vienas svarbiausių sprendimų – lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimas pradiniame ugdyme.

Vicemeras Vytautas Mitalas pažymi, kad ilgą laiką tarp skirtingų mokyklų egzistavo didelis lietuvių kalbos mokymo skirtumas.

„Per pradinį ugdymą susidarydavo daugiau negu trijų šimtų valandų skirtumas, kiek lietuvių kalbės vaikas gauna lietuvių kalbos ir kiek kita kalbės vaikas gauna lietuvių kalbos.“

Šis skirtumas darė tiesioginę įtaką mokinių pasiekimams. Pasak vicemero, jei mokinys gerai neįvaldo lietuvių kalbos, tai dažnai atsispindi ir kitų dalykų rezultatuose.

Dešimties žingsnių programa

Vilnius pradėjo įgyvendinti specialią dešimties veiksmų programą, kuria siekiama sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus ir stiprinti lietuvių kalbos mokymą.

Programos priemonės apima:

  • didesnį lietuvių kalbos pamokų skaičių
  • metodinės medžiagos kūrimą
  • mokytojų kvalifikacijos kėlimą
  • ugdymo programų peržiūrą
  • didesnį dėmesį lietuvių kalbai įvairiuose mokomuosiuose dalykuose

Vicemeras pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – suteikti visiems vaikams vienodas starto galimybes.

„Mano tikslas yra parodyti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje gali turėti vienodas starto galimybes ir kad kalbos gebėjimai netaptų kliūtimi ateičiai.“

Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos

Laidoje taip pat aptarta, kas motyvuoja į Lietuvą atvykusius žmones mokytis lietuvių kalbos. Pasak Redos Rutkauskienės, motyvai gali būti labai skirtingi – nuo pagarbos šaliai iki profesinių poreikių.

Ji dalijasi istorijomis apie užsieniečius, kurie Lietuvoje kuria savo gyvenimą ir aktyviai mokosi kalbos.

„Pirmiausia tai yra pagarba šaliai, kurioje tu gyveni. Antras motyvas – noras turėti ryšį su lietuviais, o trečias dažnai būna profesinis.“

Vienas iš pavyzdžių – medicinos darbuotojas iš Pakistano, dirbantis Vilniuje. Jam lietuvių kalba tapo būtina kasdieniame darbe su pacientais.

Integracija per kalbą

Pašnekovai sutaria, kad kalba yra vienas svarbiausių integracijos į visuomenę veiksnių. Ji leidžia ne tik susikalbėti, bet ir sukurti emocinį ryšį su aplinka.

Reda Rutkauskienė prisimena ukrainietės Olgos istoriją, kuri pradėjo mokytis lietuvių kalbos iš pagarbos Lietuvai.

„Jūs mus priėmėt, padėjot susigaudyti naujoje šalyje, todėl aš iš pagarbos turiu mokytis lietuvių kalbos.“

Tokios istorijos rodo, kad kalba tampa ne tik praktiniu įrankiu, bet ir svarbia kultūrinės integracijos dalimi.

Kaip užsieniečiai mato Lietuvą

Diskusijoje paliesta ir tai, kaip Lietuvą mato čia gyvenantys užsieniečiai. Pasak Redos Rutkauskienės, daugelis jų išskiria kelis dalykus – saugumą, miesto žalumą ir žmones.

„Daugelis užsieniečių sako, kad Lietuva yra labai žalia ir saugi šalis.“

Nors lietuviai dažnai laikomi santūriais, pašnekovės teigimu, užsieniečiai greitai pastebi, kad už pirmojo įspūdžio slypi labai šilta ir palaikanti bendruomenė.

Vilniaus ateities vizija

Laidos pabaigoje kalbėta ir apie Vilniaus ateities viziją. Pasak Vytauto Mitalo, sostinė ir toliau išliks daugiakalbė, tačiau svarbiausia, kad visi miesto gyventojai galėtų susikalbėti ir turėtų vienodas galimybes.

„Vilnius nuo seno buvo daugiakalbis miestas, bet svarbiausia, kad visi galėtų susikalbėti ir kad neliktų tokių didelių nelygumų, kokie yra dabar.“

Pašnekovų teigimu, stipresnė švietimo sistema, didesnis dėmesys kalbai ir atvira visuomenė gali padėti Vilniui dar labiau sustiprėti kaip moderniam ir įvairialypiam Europos miestui.

Skaityk daugiau