Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbėjosi su „Vaikų linijos“ psichologe dr. Jurgita Smilte Jasiulione apie vaikų emocinę sveikatą, vaikų psichologiją ir kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria vaikai bei paaugliai. Pokalbyje aptartos patyčios mokykloje, vaikų emocijos, santykiai su tėvais ir vaikų poreikis būti išgirstiems. Artėjant naujiems mokslo metams, psichologė taip pat dalijosi įžvalgomis, kaip vaikams ir tėvams lengviau pasiruošti pokyčiams, atkurti rutiną ir kalbėtis apie nerimą bei kitus kylančius jausmus. Laidoje taip pat kalbėta apie „Vaikų linijos“ veiklą, savanorystę ir tai, kaip per daugiau nei 30 metų keitėsi vaikų pagalbos poreikiai.

Kaip keičiasi temos, apie kurias kalba vaikai?

Pasak Jurgitos Smiltės Jasiulionės, per „Vaikų linijos“ veiklos metus atsirado ne tik naujų vaikams aktualių temų, bet ir daugiau galimybių jas įvardyti bei apie jas kalbėti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – patyčios. Anksčiau vaikai dažnai neturėdavo žodžių ar supratimo, kad toks elgesys nėra normalus ir apie jį galima kalbėti su suaugusiuoju.

„Kartais, va čia yra tas paradoksas, vaikai nekalbėjo, nors kentė, nes neatrodė, kad su tuo reikia kalbėti.“

Psichologė pabrėžia, kad vaikui labai svarbu žinoti: jo išgyvenimai yra verti dėmesio, o sunkioje situacijoje jis neprivalo likti vienas. Galimybė anonimiškai ir konfidencialiai pasikalbėti gali tapti pirmuoju žingsniu ieškant sprendimo.

Santykiai su tėvais – viena amžinų temų

Pokalbyje daug dėmesio skirta ir vaikų santykiams su tėvais. Jurgita pastebi, kad ši tema išlieka aktuali nepriklausomai nuo metų laiko ar vaiko amžiaus. Vaikams svarbu būti išgirstiems, turėti savo ribas ir kartu jausti, kad suaugusieji yra pasiruošę juos suprasti.

Tuo pačiu tėvams ne visada lengva priimti faktą, kad vaikas apie savo sunkumus pasikalba ne su jais, o su kitu suaugusiuoju. Psichologė atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje gali kilti įvairių jausmų – nuo nerimo ir liūdesio iki pavydo ar pykčio.

Kodėl verta savanoriauti „Vaikų linijoje“?

Laidoje taip pat kalbėta apie žmones, kurie nusprendžia tapti „Vaikų linijos“ savanoriais. Psichologė pasakoja, kad savanoriauti ateina įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Svarbiausia – motyvacija, noras mokytis ir galimybė skirti savo laiko.

Savanoriams suteikiami praktiniai emocinės paramos teikimo įgūdžiai: kaip prakalbinti vaiką, kaip užduoti tinkamą klausimą, kaip išklausyti ir kada tiesiog pabūti šalia.

„Tai yra toks labai konkretus amato mokymasis, kaip prakalbinti, kaip paklausti, kaip išklausyti, kaip laiku susilaikyti nieko nepasakyti.“

Pasak Jurgitos, šie įgūdžiai praverčia ne tik „Vaikų linijoje“, bet ir kasdieniame gyvenime – bendraujant su vaikais, kolegomis ar kitais žmonėmis.

Artėjant mokslo metams – kaip padėti vaikams pasiruošti?

Rugsėjo pradžia daugeliui vaikų ir tėvų atneša skirtingų emocijų. Vieni laukia sugrįžimo į mokyklą, draugų ir įprastos rutinos, kiti jaučia nerimą, įtampą ar nenorą atsisveikinti su vasaros ritmu.

Jurgita Smiltė Jasiulionė pataria pokyčiams ruoštis palaipsniui: po truputį koreguoti miego režimą, atnaujinti susitarimus dėl ekranų ir kartu su vaikais kalbėtis apie artėjančius mokslo metus. Svarbu nekurti papildomo spaudimo, o suteikti erdvės vaikui išsakyti savo jausmus ir lūkesčius.

Vaikams reikia ne tik patarimų, bet ir tikro išklausymo

Pokalbio pabaigoje daug dėmesio skiriama vienai svarbiausių temų – vaikų poreikiui būti pastebėtiems ir išgirstiems. Psichologė sako, kad šiandien vaikai dažnai daug geriau geba kalbėti apie savo emocijas, tačiau tai nereiškia, kad visi jaučiasi išgirsti.

„Kartais mes kažko nepamatom, nes galvom: nu, šitas vaikas, jis viską susitvarko.“

Todėl suaugusiesiems svarbu būti atidesniems, pastebėti pasikeitimus ir nebijoti užduoti paprasto klausimo: kaip tu šiandien jautiesi?

Jurgita taip pat ragina suaugusiuosius nebijoti mokytis iš vaikų ir būti smalsiems. Jaunimo kalba, patirtys ir pasaulio suvokimas keičiasi, todėl norint iš tiesų suprasti vaiką kartais reikia leisti jam pačiam tapti mokytoju.

„Būti smalsiam, nebijoti apsijuokti.“