Žygiai Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir būdu pabėgti nuo kasdienės rutinos, prasivalyti galvą bei išbandyti savo galimybių ribas. Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbino TrenkTuro bendraįkūrėjus Deividą Urbonavičių ir Vytautą Bartulį. Pokalbyje apie žygiavimą, žygius gamtoje ir skirtingas žygio distancijas pašnekovai pasakojo, kaip gimė TrenkTuras, kodėl žmonės renkasi žygius ir kas juos paskatina sugrįžti į trasas. Aptarta ir tai, kaip pasirinkti tinkamą žygio maršrutą bei kodėl žygiai Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose gali tapti puikiu būdu geriau pažinti savo aplinką ir save.

Nuo pirmųjų kilometrų iki 200 km iššūkio

Deivido kelias į žygius prasidėjo nuo masinio žygio, kuriame jis pirmą kartą išbandė 20 kilometrų distanciją. Vėliau atsirado 100 kilometrų iššūkis, o galiausiai – ir 200 kilometrų idėja.

Vytautas žygius atrado ieškodamas iššūkio, kuris leistų ištrūkti iš kasdienybės. Iš pradžių vaikščiojimas aplink Vilnių, vėliau – 100 kilometrų kelionė pėsčiomis į tėviškę. Būtent ši patirtis tapo vienu iš impulsų kartu su bendraminčiais kurti TrenkTurą.

„Jeigu nuimsit visus sluoksnius, vis tiek mūsų veikla, tai apačioje, ten giliai, giliai apačioje yra toks alkis iššūkių ir noras įveikti save“, – apie žygiavimo esmę pasakoja Deividas.

Kodėl žygiai taip traukia miesto žmogų?

Pokalbyje daug dėmesio skiriama žmogaus, didžiąją savaitės dalį praleidžiančio biure, santykiui su gamta ir judėjimu. Pasak pašnekovų, nemaža dalis žygeivių – būtent biuruose dirbantys žmonės, kuriems savaitgalį reikia atsitraukti nuo ekranų, sėdėjimo ir kasdienės rutinos.

„Daugiausiai į tuos žygius eina žmonės, dirbantys ofise, sėdintys visą dieną ir kuriems reikia to judesio“, – sako Vytautas.

Žygis čia tampa ne tik fiziniu aktyvumu. Einant atsiranda laiko pokalbiui, mintims ir buvimui gamtoje. Nereikia skubėti, matuoti rezultatų ar varžytis su kitais – svarbiausias varžovas dažnai esi pats sau.

7 ar 120 kilometrų – kiek iš tiesų reikia nueiti?

TrenkTuro renginiuose galima rinktis iš labai skirtingų distancijų – nuo 7 iki 120 kilometrų. Vieniems tai keliolika kilometrų ramaus pasivaikščiojimo, kitiems – 100 ar 120 kilometrų ištvermės išbandymas.

Tačiau pašnekovai pabrėžia, kad iššūkis kiekvienam yra skirtingas. Tai, kas vienam atrodo lengva, kitam gali būti pirmas rimtas žingsnis už komforto zonos ribų.

Pasak Vytauto, žmones dažnai išgąsdina pats kilometrų skaičius, nors kasdienybėje jie gali nueiti panašų atstumą net to nepastebėdami. Todėl svarbiausia pasirinkti tokią distanciją, kuri būtų iššūkis, bet atitiktų žmogaus pasirengimą.

Kodėl po pirmo žygio norisi sugrįžti?

Vienas įdomiausių pokalbio aspektų – tai, kas nutinka žmogui pasiekus finišą. TrenkTuro atstovai pasakoja apie dvi dažnas reakcijas: vieni finiše prisiekia daugiau niekada nebežygiuosiantys, tačiau vėliau sugrįžta. Kiti finišuoja jau galvodami apie kitą, ilgesnę distanciją.

„Vieni grįžta kelis kartus per metus, kiti įvaro į kiekvieną, o kiti užsikabina – kartą metuose tai yra labai gera tradicija ir kartą metuose grįžta“, – pasakoja Deividas.

Būtent tas noras peržengti ankstesnę savo ribą ir tapti vienu svarbiausių žygių traukos elementų.

Lietuvos gamta – didžiulė žygių erdvė

Pokalbyje netrūksta ir meilės Lietuvai bei jos gamtai. Pašnekovai pastebi, kad lietuviams kartais sunku įvertinti, kiek daug galimybių vaikščioti turime visai šalia savo namų.

„Kosmosas yra ta gamta, tai man iš tikrųjų ir kosmosas yra Vilnius su savo gamta ir žaliom zonom“, – sako Vytautas.

Anot jo, Vilnius išsiskiria žaliosiomis erdvėmis ir galimybe pėsčiomis atrasti miestą visai kitaip. Pokalbyje nuskamba ir ambicinga TrenkTuro svajonė – surengti didžiulį žygį Vilniuje, kuris į miestą pakviestų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žygeivius.

Kaip pasiruošti žygiui?

Laidoje aptariami ir labai praktiški dalykai. Ilgesnei distancijai svarbu ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir tinkama avalynė, kojinės bei gebėjimas įsivertinti savo galimybes.

„Batai turbūt yra esminė dalis. Batai ir kojinės. Nenuvertinkit kojinių“, – pabrėžia Deividas.

Pašnekovai taip pat rekomenduoja prieš ilgesnį žygį išbandyti bent dalį planuojamos distancijos. Svarbiausia – ne bandyti bet kokia kaina įveikti kuo daugiau kilometrų, o pasirinkti tokį iššūkį, kuris būtų prasmingas ir saugus.

„Mes tikrai neskatiname žaloti savęs ir tikrai norime susirasti iššūkį, atitinkantį tavo pasiruošimą“, – pabrėžia Vytautas.

Žygis kaip būdas geriau pažinti save

„Labas, Vilniau!“ pokalbis su TrenkTuro bendraįkūrėjais – ne tik apie kilometrus. Tai pokalbis apie žmogaus norą judėti, ištrūkti iš kasdienybės, pabūti gamtoje ir patikrinti, kiek iš tiesų gali.

Žygio metu įveikiamas ne tik fizinis atstumas. Kartu atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, kantrybės ir supratimo, kad tai, kas iš pradžių atrodė neįmanoma, gali būti pasiekiama.

O gal tavo pirmasis žygis dar tik laukia?