Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Saulių Jeruslanovą, geriau žinomą kaip SJ. Tai atviras ir nuoseklus pokalbis apie kūrybą, asmeninį kelią bei realybę, kuri dažnai lieka už scenos ribų.

Kūrybos pradžia ir kelias

Pokalbio metu SJ dalijasi savo pradžia, pirmosiomis patirtimis ir tuo, kaip formavosi jo santykis su muzika. Aptariama, kas paskatino pradėti, kokie buvo pirmieji žingsniai ir kaip laikui bėgant keitėsi požiūris į kūrybą.

„Nebuvo aiškaus plano, tiesiog dariau tai, kas atrodė tikra.“

Spaudimas ir lūkesčiai

Didelė pokalbio dalis skiriama spaudimui – tiek vidiniam, tiek iš aplinkos. SJ atvirai kalba apie lūkesčius, kurie atsiranda augant matomumui, ir apie tai, kaip sudėtinga išlikti savimi.

„Ne viskas, ką darau, turi patikti visiems.“

Gyvenimas už scenos

Laidoje paliečiama ir mažiau matoma pusė – kas vyksta tuomet, kai išjungiamos šviesos ir pasibaigia koncertai. Tai pokalbis apie balansą tarp viešo ir asmeninio gyvenimo, apie tylą, kuri reikalinga kūrybai, ir apie kasdienybę.

„Kartais svarbiausia yra sustoti ir suprasti, kodėl tai darai.“

Vilnius kaip įkvėpimo šaltinis

Svarbi tema – miestas. SJ pasakoja apie Vilniaus įtaką jo kūrybai, apie aplinką, kuri formuoja ne tik muziką, bet ir mąstymą.

„Vilnius mane suformavo labiau nei galvojau.“

Požiūris į kūrybą šiandien

Pokalbio pabaigoje aptariama, kaip SJ mato kūrybą šiandien – kas pasikeitė, kas išliko svarbu ir kaip jis vertina dabartinę muzikos industriją.

„Svarbiausia yra išlikti tikram sau, net jei tai nėra patogu.“

Tai pokalbis, kuris leidžia pažvelgti giliau – ne tik į muziką, bet ir į žmogų už jos. Be skubėjimo, be dirbtinumo, su mintimis, kurios aktualios kiekvienam, ieškančiam savo kelio.