Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbino Jaunimo linijos komunikacijos vadovę Sandrą Bernotaitę. Pokalbyje daug dėmesio skirta emocinei sveikatai, jaunų žmonių patiriamiems sunkumams, pagalbos prieinamumui, savanorystei ir artėjančiai Laimingo jaunimo dienai, kuri gegužės 23 dieną vyks Vilniuje, prie Baltojo tilto.

Sandra Bernotaitė pasakojo, kad jos kelias į komunikaciją prasidėjo nuo paprasto, bet labai svarbaus klausimo sau: kas iš tiesų patinka? Ji prisiminė, kad mokyklos laikais domėjosi daugybe skirtingų veiklų, o galvodama apie ateities profesiją suprato, kad labiausiai ją traukia bendravimas su žmonėmis. Šiandien šis pasirinkimas ją atvedė į Jaunimo liniją – organizaciją, kurioje prasmingas darbas, komunikacija ir pagalba jauniems žmonėms susijungia į vieną kryptį.

„Man labiausiai patinka būti, bendrauti su žmonėm ir mano veikla, kurią aš pasirinksiu, kažkas apie tai ir turi būti.“

Jaunimo linijai – 35 metai nenutrūkstamos emocinės paramos

Laidos metu daug kalbėta apie Jaunimo linijos istoriją. Organizacija šiemet mini 35 metų gimtadienį – ji buvo viena pirmųjų nevyriausybinių organizacijų, įkurtų nepriklausomoje Lietuvoje. Sandra pabrėžė, kad nuo pat veiklos pradžios Jaunimo linija nenutrūkstamai teikia emocinę paramą visą parą. Tai reiškia, kad jau tris su puse dešimtmečio jauni žmonės Lietuvoje gali kreiptis pagalbos tada, kai jos labiausiai reikia.

„Per tuos 35 metus nenustodama, nenutrūkstamai teikia emocinę paramą visą parą.“

Pasak pašnekovės, Jaunimo linija šiandien yra ne tik pagalbos telefonas. Reaguodama į jaunų žmonių įpročius, organizacija teikia pagalbą ir internetu – pokalbių svetainėje jaunimolinija.lt. Šis būdas tampa ypač svarbus tiems, kuriems paskambinti yra sunku, nedrąsu ar emociškai per daug jautru. Sandra atkreipė dėmesį, kad būtent pokalbiuose internetu dažnai paliečiamos itin sudėtingos temos, tarp jų – savižala ir savižudybės rizika.

Emocinis atsparumas: ką darome su savo jausmais?

Viena svarbiausių pokalbio temų – emocinis atsparumas. Sandra Bernotaitė pastebėjo, kad apie emocinę sveikatą Lietuvoje kalbama vis drąsiau. Jauni žmonės vis dažniau žino, kad emocinė sveikata yra svarbi, mokosi atpažinti jausmus ir apie juos kalbėti. Tačiau kitas svarbus žingsnis – suprasti, ką su tais jausmais daryti.

„Emocinis atsparumas yra apie mūsų turimus įrankius, apie mūsų turimą žinias, ką mes su tais kylančiais jausmais, galbūt sudėtingose situacijose, gebame patys padaryti.“

Ši mintis tapo viena iš pagrindinių pokalbio ašių. Timūras Augucevičius kartu su pašnekove akcentavo, kad rūpinimasis savimi neturėtų būti atidėtas ateičiai ar priklausyti tik nuo išorinių aplinkybių. Svarbu nelaukti, kol kažkas kitas pakeis situaciją, bet mokytis pačiam kurti saugesnę, ramesnę ir sveikesnę aplinką.

Laimingo jaunimo diena prie Baltojo tilto

Antroje laidos dalyje Sandra Bernotaitė pristatė gegužės 23 dieną vyksiančią Laimingo jaunimo dieną. Tai Jaunimo linijos kartu su partneriais inicijuojamas emocinės sveikatos festivalis, vyksiantis prie Baltojo tilto Vilniuje. Renginio tikslas – ne tik kalbėti apie rūpinimąsi savimi, bet ir pasiūlyti konkrečių patirčių, kurios padeda stiprinti emocinę, fizinę ir finansinę gerovę.

Festivalio programa prasidės žygiu palei Nerį, nes fizinė sveikata tiesiogiai susijusi su emocine savijauta. Vėliau prie Baltojo tilto veiks „Laimės pieva“, kurioje lankytojai galės dalyvauti įvairiose veiklose: judesio užsiėmimuose, meditacijose, kūrybinėse dirbtuvėse, draugystės apyrankių pynime, finansinio raštingumo veiklose ir kitose patirtyse. Vakare festivalį vainikuos koncertas, kuriame pasirodys Monika Pundziūtė, „jautì“, „Saulės Kliošas“, grupė „Galera“, būgnų grupė ir kiti dalyviai.

„Mes su šiuo renginiu, su šiuo vienos dienos Laimės festivaliu, įkvepiam ir parodom, sukuriam tą aplinką savimi pasirūpinti.“

Rūpinimasis savimi – ne vienos dienos užduotis

Nors Laimingo jaunimo diena yra vienos dienos festivalis, Sandra pabrėžė, kad emocinė sveikata reikalauja nuolatinio dėmesio. Renginys gali įkvėpti, padėti išbandyti naujus būdus pasirūpinti savimi, atrasti bendrystę ir suprasti, kad emocinė gerovė susideda iš daugybės kasdienių pasirinkimų. Vis dėlto svarbiausia – tęstinumas.

„Savimi turim rūpintis visus metus.“

Ši žinutė ypač svarbi kalbant apie jaunus žmones. Pokalbyje ne kartą nuskambėjo mintis, kad rūpinimasis savimi nėra egoizmas ar prabanga. Tai būtina sąlyga norint geriau suprasti save, kurti sveikesnius santykius su kitais ir išmokti atlaikyti sudėtingas gyvenimo situacijas.

Savanorystė Jaunimo linijoje: kas gali prisidėti?

Laidoje aptarta ir Jaunimo linijos savanorystė. Sandra pasakojo, kad organizacijoje veikia beveik 500 savanorių. Jaunimo linijos savanoriu gali tapti bet kuris žmogus nuo 18 metų, norintis atsakingai prisidėti prie emocinės paramos teikimo. Tam nereikia būti psichologu – savanorių bendruomenėje yra įvairiausių profesijų žmonių: nuo IT specialistų iki finansų, teisės ar kūrybinių sričių atstovų.

Sandra pabrėžė, kad tai yra ilgalaikė savanorystė. Vien pasiruošimo procesas trunka apie pusę metų, o savanorių mokymai – beveik keturis mėnesius. Jų metu mokomasi aktyviai klausytis, brėžti ribas, išbūti sudėtinguose pokalbiuose ir suteikti emocinę paramą. Šie įgūdžiai, pasak pašnekovės, praverčia ne tik Jaunimo linijoje, bet ir kasdienybėje – darbe, šeimoje, santykiuose su vaikais ar kolegomis.

Kodėl Sandra yra Jaunimo linijoje?

Vienas jautriausių pokalbio momentų – Sandros atsakymas į klausimą, kodėl ji pasirinko būti šioje organizacijoje. Ji atvirai pasidalijo, kad jos motyvacija susijusi ne tik su noru prisidėti prie pokyčio Lietuvoje, bet ir su asmeniniu ryšiu su savo pačios jaunyste.

„Esu dėl tos jaunesnės ir mažesnės Sandrutės iš Plungės, kuriai tuo metu, ko gero, būtų reikėję tos Jaunimo linijos šalia.“

Ši citata labai aiškiai atskleidžia pokalbio esmę: Jaunimo linija yra apie buvimą šalia tada, kai sunku. Apie galimybę būti išgirstam. Apie žmogų kitame laido gale ar pokalbio lange, kuris neskuba vertinti, bet klausosi. Ir apie visuomenę, kurioje kalbėti apie jausmus tampa vis mažiau gėda.

Apie ką šis pokalbis?

Šis „Labas, Vilniau!“ pokalbis – apie emocinę sveikatą, kuri prasideda nuo gebėjimo atpažinti savo jausmus ir išdrįsti apie juos kalbėti. Apie pagalbą, kuri Lietuvoje veikia jau 35 metus. Apie savanorius, kurie kasdien skiria savo laiką tam, kad kitas žmogus neliktų vienas. Apie jaunus žmones, kuriems reikia ne tik patarimų, bet ir saugios erdvės būti išgirstiems.

Tai taip pat pokalbis apie miestą, kuriame emocinė sveikata tampa bendru rūpesčiu. Gegužės 23 dieną prie Baltojo tilto vyksianti Laimingo jaunimo diena kviečia visus – jaunus ir jaunus širdyje – sustoti, pabūti kartu, išbandyti naujas veiklas ir prisiminti, kad rūpintis savimi verta ne tik tada, kai sunku, bet kasdien.