Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina „Vilniaus vandenys“ valdybos narį bei Baltic Institute of Corporate Governance prezidentą Rytį Ambrazevičių. Tai pokalbis apie tai, kas iš tiesų kuria įmonių sėkmę, kaip veikia profesionalios valdybos ir kodėl stipri valdysena tampa valstybės konkurencingumo pagrindu.

Nuo akademinio kelio – į verslo pasaulį

Rytis Ambrazevičius savo karjerą pradėjo mokslo srityje – studijavo energetiką, buvo vienas geriausių studentų, jam buvo siūloma tęsti doktorantūrą Islandijoje. Tačiau nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje atsivėrė naujos galimybės.

„Buvo labai įdomu pažiūrėti, o kas tenai – versle. Ir nutariau padaryti tą didžiulį posūkį savo gyvenime.“

Šis sprendimas tapo ilgos ir įvairiapusės verslo karjeros pradžia – nuo saugos paslaugų ir draudimo iki telekomunikacijų sektoriaus bei strateginių energetikos projektų.

Nepriklausomos valdybos Lietuvoje – nauja kokybė

Vienas svarbiausių R. Ambrazevičiaus karjeros etapų – darbas tuometinės „Klaipėdos naftos“ valdyboje, kur prasidėjo nepriklausomų valdybų era valstybės valdomose įmonėse. Būtent šiuo laikotarpiu buvo įgyvendintas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas – vienas reikšmingiausių energetinės nepriklausomybės žingsnių Lietuvoje.

Anot pašnekovo, profesionali valdyba nėra formalumas ar kontrolės mechanizmas „iš viršaus“.

„Geras valdybos narys yra tas, kuris padeda įmonės vadovui tapti dar geresniu.“

Valdyba turi ne tik prižiūrėti, bet ir kurti pridėtinę vertę, padėti vadovui priimti sudėtingus sprendimus, įvertinti rizikas bei numatyti strategines kryptis.

Kas yra gera valdysena?

Pokalbyje daug dėmesio skiriama sąvokai „valdysena“ (corporate governance). Tai ne tas pats, kas kasdienis įmonės valdymas. Valdysena – tai strategijos brėžimas, rizikų kontrolė, ilgalaikės krypties nustatymas ir atsparumo užtikrinimas.

„Kontrolė turi leisti įmonei lėkti greičiau, bet su mažesne rizika.“

Šiandien valdyboms tenka spręsti klausimus, susijusius su kibernetine sauga, dirbtiniu intelektu, tvarumu, geopolitinėmis grėsmėmis ir organizacine sveikata. Tai reiškia, kad valdybos nariai privalo nuolat mokytis ir atnaujinti savo kompetencijas.

„Tai, kas neina į priekį, tas eina atgal.“

Valdyba kaip komanda

Valdybos darbas – tai komandinis procesas. Dažnai skirtingų patirčių žmonės pirmą kartą susitinka posėdžių salėje, tačiau nuo pirmos dienos turi veikti kaip vientisa komanda.

Pašnekovas lygina tai su krepšinio aikštele – penki stiprūs žaidėjai dar negarantuoja pergalės, jei jie neveikia išvien. Todėl itin svarbūs tampa bendradarbiavimo įgūdžiai, pasitikėjimas ir gebėjimas diskutuoti konstruktyviai.

„Vilniaus vandenys“ ir miesto augimo iššūkiai

Kalbėdamas apie „Vilniaus vandenis“, R. Ambrazevičius pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti kokybišką ir patikimą vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą augančiam miestui. Investicijos į infrastruktūrą, technologijas ir aplinkosaugą yra būtinos, kad sostinė galėtų plėstis atsakingai.

„Mes turim užtikrinti, kad visi visada gaus vandenį ir kad jo kokybė atitiks reikalavimus.“

Valdybos atsakomybė – ne tik finansiniai rezultatai, bet ir ilgalaikis atsparumas, technologinis atsinaujinimas bei aplinkosauga.

Lietuvos sėkmės receptas

Laidos pabaigoje pašnekovas dalijasi įžvalga apie Lietuvos ateitį. Jo teigimu, svarbiausia investicija – į žinias ir kompetencijas.

„Viskas prasideda nuo žinių ir patirties.“

Stiprios valdybos, stiprūs vadovai ir nuolatinis mokymasis – tai pagrindas konkurencingai ekonomikai ir geresnei gyvenimo kokybei visiems.

Šis pokalbis – apie lyderystę be scenos šviesų, apie atsakomybę, kuri dažnai lieka nematoma, bet lemia ilgalaikę valstybės ir verslo sėkmę.