Artėjant „Vilniaus dienoms 2026“, laidos „Labas, Vilniau!“ studijoje viešėjo Vilniaus kultūros centro direktorius ir festivalio organizatorius Paulius Jurgutis. Su laidos vedėju Timūru Augucevičiumi jis kalbėjosi apie Vilniaus miesto šventę, jos tradicijas, šių metų Vilniaus dienų programą ir renginius, naujoves bei festivalio ateitį. Pokalbyje aptarti svarbiausi šių metų akcentai nuo dronų šou Vilniuje ir koncertų iki naujo formato „Vilniaus naktų“, „Vilnius is my city“ iniciatyvos, sporto festivalio ir kitų renginių. Paulius Jurgutis taip pat atskleidė, kaip organizuojama tokio masto miesto šventė ir kodėl svarbu, kad joje aktyviai dalyvautų pačios Vilniaus bendruomenės.
„Vilniaus dienos“ – miesto šventė, suburianti skirtingus žmones
Paulius Jurgutis pasakojo, kad su „Vilniaus dienomis“ jo profesinis ryšys tęsiasi daugiau nei dešimtmetį, o pastaruosius trejus metus festivalį pilnai organizuoja Vilniaus kultūros centras. Pasak jo, miesto šventė yra svarbi ne tik dėl renginių gausos, bet ir dėl galimybės žmonėms iš naujo pajusti savo miestą.
„Manau, kad labai svarbu miestiečiui turėti savo miesto šventę“, – laidoje sakė Paulius Jurgutis.
Anot jo, „Vilniaus dienos“ yra skirtos ne tik vilniečiams. Tai metas, kai į sostinę sugrįžta žmonės po vasaros, prasideda naujas rudens sezonas, o miesto gyventojai ir svečiai gali susitikti bendrose erdvėse.
Šių metų naujovė – dronų šou
Viena labiausiai laukiamų šių metų „Vilniaus dienų“ naujovių – vakaro pabaigą vainikuosiantis dronų šou. Festivalio organizatorius teigė, kad kiekvienais metais ieškoma naujų formų, kurios leistų miesto šventę išlaikyti gyvą ir besikeičiančią.
Ankstesniais metais lankytojus džiugino lazerių šou, o šiemet pasirinkti dronai. Paulius Jurgutis atkreipė dėmesį ir į simbolinę šio sprendimo pusę – šiandien dronai dažnai siejami su grėsme, todėl norėta parodyti kitokią jų paskirtį.
„Ieškom ir naujų formų ir apsikartojančių formų“, – apie festivalio programos pokyčius pasakojo jis.
Tūkstančiai dalyvių ir daugiau nei 200 renginių
„Vilniaus dienos“ yra didžiulis renginys, prie kurio prisideda ne vien organizatorių komanda. Pašnekovas pabrėžė, kad festivalio mastą geriausiai atskleidžia dalyvių ir renginių skaičius. Praėjusiais metais festivalyje dalyvavo daugiau nei tūkstantis dalyvių, o renginių buvo daugiau nei du šimtai. Šiemet šie skaičiai, pasak Pauliaus Jurgučio, dar didesni.
Vis dėlto, jo teigimu, svarbiausia ne statistika, o renginių kokybė ir atmosfera.
„Mes kalbame apie kokybę turbūt ir apie tą nuotaiką, kuri yra dovanojama miesto šventės metu.“
Miesto mugė, koncertai ir tradiciniai akcentai
Festivalio programa prasideda miesto muge Gedimino prospekte, kur lankytojų laukia įvairūs dalyviai, kulinariniai pasiūlymai, meno ir kūrybinės veiklos. Vinco Kudirkos aikštėje numatytos kūrybinės dirbtuvės, o skirtingose miesto erdvėse vyks koncertai ir kiti pasirodymai.
Katedros aikštėje numatyti didieji vakaro koncertai, o Vinco Kudirkos aikštės scenoje pasirodys įvairūs Lietuvos atlikėjai. Festivalio programoje taip pat numatyti lietuvių tautinių šokių kolektyvų pasirodymai bei išskirtinis Japonijos tradicinio šokio Awaodori pasirodymas, kurio tradicijos siekia beveik 400 metų.
„Vilniaus naktys“ – naujas festivalio formatas
Šiemet „Vilniaus dienų“ programą papildo ir naujas formatas – „Vilniaus naktys“. Jį inicijavo Vilniaus naktinis biuras, o į projektą įsitraukė keturi Vilniaus naktiniai klubai.
Vieno bilieto turėtojai galės aplankyti skirtingas naktinio miesto erdves ir patirti kitokią Vilniaus pusę. Pasak Pauliaus Jurgučio, tai dar vienas būdas parodyti, kad miesto šventė gali vykti ne tik dieną, bet ir naktį.
„Kai mes sakome Vilniaus dienos, tai mes labai aiškiai galime ir sakyti Vilniaus naktys“, – apie naują festivalio kryptį kalbėjo pašnekovas.
„Vilnius is my city“ – apie žmones, kurie kuria miestą
Pokalbyje daug dėmesio skirta ir „Vilnius is my city“ iniciatyvai, kuri šiemet Bernardinų sode vyks jau penktą kartą. Ši renginio dalis suburia Vilniuje gyvenančius lietuvius ir užsieniečius, o šiemet pirmą kartą numatyti apdovanojimai užsienio kilmės vilniečiams, kurie savo veikla prisideda prie miesto gyvenimo.
Pašnekovas pabrėžė, kad Vilnius yra įvairių bendruomenių miestas, todėl svarbu, kad skirtingi žmonės jame jaustųsi savi.
Festivalio užkulisiai: svarbus lankytojų balsas
Organizuojant tokio masto renginį, svarbus ne tik pasiruošimas, bet ir gebėjimas išgirsti lankytojus bei dalyvius. Paulius Jurgutis pasakojo, kad organizatoriai festivalio metu stengiasi būti tarp žmonių, stebėti jų reakcijas ir rinkti grįžtamąjį ryšį.
Svarbiu rodikliu tampa ne tik lankytojų, bet ir daugiau nei tūkstančio renginio dalyvių patirtys. Būtent jų pastebėjimai padeda spręsti, ką ateityje galima daryti kitaip ir dar geriau.
Knygų aikštė ir asmeniniai prisiminimai
Paulius Jurgutis išskyrė ir Knygų aikštę, kuri „Vilniaus dienų“ programą papildo jau ketverius metus. Ją jis vadina savotiška mažąja Vilniaus knygų muge, kurioje lankytojai gali susitikti su rašytojais, išgirsti apie jų naujas knygas ir pabendrauti miesto erdvėje.
Laidoje pašnekovas taip pat prisiminė savo patirtį iš vaikystės, kai dar būdamas paauglys „Vilniaus dienose“ stebėjo baikerių pasirodymą prie Vilniaus rotušės. Ypač įsiminė motociklų variklių gausmas ir renginio vedėjo frazė „o dabar užkauks vilkas“.
Kokia „Vilniaus dienų“ ateitis?
Kalbėdamas apie ateinančius metus, Paulius Jurgutis teigė, kad vienas pagrindinių tikslų – išlaikyti aukštą festivalio kokybės kartelę, stiprinti ryšį su lankytojais ir dalyviais bei į miesto šventę įtraukti dar daugiau bendruomenių.
Jo teigimu, svarbu, kad patys miesto gyventojai jaustųsi galintys prisidėti prie šventės – savo idėjomis, kompetencijomis ar iniciatyvomis.
„Įsitraukimas, žinoma, ir verslo. <…> Tas atvirumas jis yra pas mūsų ir mes tikrai labai mielai tai priimtume.“
Pašnekovas taip pat kalbėjo apie platesnę miesto šventės prasmę – galimybę prisiminti žmones, kurie kasdien rūpinasi Vilniumi, jį tvarko, prižiūri ir užtikrina, kad miestas būtų patogus gyventi.
„Turime beprotiškai gražią aplinką, kurią tiesiog turime rūpintis“, – sakė Paulius Jurgutis.