„Labas, Vilniau!“ laidoje vedėjas Ignas Smilgevičius kalbina vieną ryškiausių Lietuvos tenorų – Merūną Vitulskį. Šiltame ir nuoširdžiame pokalbyje atlikėjas dalijasi mintimis apie kūrybą, šeimą, teatrą ir gyvenimo prasmę. Pokalbis su Merūnu atskleidžia, kad net po blizgančiu scenos gyvenimu slypi labai žmogiškas, jautrus ir gilus žmogus, kuriam svarbiausia išlikti tikram. „Scena man – tai tokia erdvė, kur aš pailsiu. Atrodo, turėčiau pavargti, bet kai tavo hobis tampa darbu, tu ne pavargsti – tu pasikrauni,“ – sako jis, kalbėdamas apie savo ryšį su muzika ir scena.

Apie šeimą ir tėvystę

Didelė pokalbio dalis skirta šeimai – temai, kuri Merūnui yra pati artimiausia. Jis atvirai kalba apie tėvystės patirtis, apie džiaugsmą stebint, kaip auga vaikai, ir apie tai, kaip svarbu išlaikyti šeimos šilumą net tada, kai gyvenimas lekia didžiuliu tempu. „Man visko esmė yra šeima, nes aš galiu dainuot vieną dieną, kitą – ne, bet šeima yra šeima, vienai būsim žinai,“ – sako Merūnas. Jis pasakoja, kaip kartu su žmona Erika stengiasi suteikti vaikams laisvės, leidžia jiems pažinti pasaulį per žaidimą, fantaziją ir mažus kasdienybės stebuklus – gintarų rinkimą pajūryje, pasivaikščiojimus miškuose, išgalvotas kovas su „drakonais“. Tokie paprasti momentai, anot jo, virsta prisiminimais, kuriuos vaikai nešasi per visą gyvenimą. „Tėvų misija – kaip įmanoma ilgiau išsaugoti vaikystės magiją,“ – priduria dainininkas, pabrėždamas emocinio ryšio svarbą šeimoje.

Teatras – kitas pasaulis

Kalbėdamas apie teatrą, Merūnas sako, kad scena jam yra ne tik profesinė erdvė, bet ir dvasinės ramybės vieta. „Teatras – tai kitas pasaulis. Tai vieta, kur žmogus gali keistis ir būti bet kuo,“ – pasakoja jis. Dainininkas pripažįsta, kad vaidmuo scenoje leidžia patirti skirtingus jausmus ir būsenas, o kiekvienas pasirodymas tampa tarsi kelione į naują realybę. Jam teatras – tai vieta, kurioje galima peržengti ribas, atrasti savyje naujų spalvų ir išmokti matyti pasaulį kitomis akimis. Merūnas sako, kad scenos energija yra ypatinga: kai du aktoriai atsiveria šimtu procentų, tarp jų įvyksta tikras stebuklas. Tokios akimirkos, pasak jo, maitina kūrybą ir suteikia prasmės viskam, ką jis daro.

Autentiškumas ir kūrybos laisvė

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – kūrybinė laisvė ir autentiškumo paieškos. Merūnas neslepia, kad ilgą laiką jam teko ieškoti savęs tarp klasikinės muzikos tradicijų ir noro išsilaisvinti iš operos solisto įvaizdžio. „Aš visada norėjau išsibėgti iš operinio solisto etiketės. Mane traukia viskas – nuo roko iki hip-hopo,“ – šypsosi jis. Anot atlikėjo, svarbiausia kūryboje – nebijoti būti savimi, nekopijuoti kitų ir nesivaikyti svetimų standartų. „Jeigu bandysi būti tuo, kuo nesi – nieko nepavyks,“ – įsitikinęs Merūnas. Jis tiki, kad muzika turi jungti skirtingus pasaulius, o ribos tarp žanrų egzistuoja tik galvose. Tokia filosofija jam padeda išlikti smalsiam, kurti naujus projektus ir nuolat atsinaujinti tiek scenoje, tiek gyvenime.

Patarimas jauniems kūrėjams

Laidos pabaigoje Merūnas dalijasi paprastu, bet labai stipriu patarimu visiems jauniems žmonėms, svajojantiems apie sceną. „Jeigu gali nedainuoti – nedainuok. Bet jei ryte pabudęs negali galvoti apie nieką kitą, tik apie muziką – ko lauki? Gyvenimas per trumpas laukti,“ – sako jis. Šie žodžiai apibendrina visą jo požiūrį į kūrybą – nuoširdų, atvirą ir be kompromisų. Muzika, anot Merūno, nėra tik profesija. Tai būdas kvėpuoti, pažinti save ir kitus, o svarbiausia – dalintis šviesa.

Tikras žmogus už scenos

Šis „Labas, Vilniau!“ epizodas su Merūnu Vitulskiu – ne tik interviu su garsiu atlikėju, bet ir kelionė į jo vidinį pasaulį. Pokalbyje atsiskleidžia žmogus, kuris nebijo būti jautrus, kalbėti apie klaidas, emocijas ir vertybes. Merūnas pasakoja apie savo gyvenimo kelią nuo vaikystės Šančiuose iki didžiųjų Lietuvos scenų, apie žmones, kurie jį įkvėpė, ir apie tai, ką reiškia išlikti savimi, kai aplinka dažnai reikalauja būti kažkuo kitu. Ši laida – priminimas, kad už kiekvieno talento slepiasi žmogus, kuris myli, ieško, klysta ir kuria. Tai istorija apie tikrumą, nuoširdumą ir drąsą būti savimi.